Der Staat und die Katholische Kirche in Litauen seit dem Ende des Zweiten Weltkriegs

LTKnygoje nagrinėjami katalikų bažnyčios ir valstybės santykiai nepriklausomoje Lietuvoje 1918-1940 m., šaltojo karo metais ir po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Analizuojamas sovietų valdžios ir jos ideologų požiūris į religiją, K.Marxo, F. Engelso, V. Lenino religijos sampratos, nagrinėjami teisiniai valstybės atskyrimo nuo bažnyčios dokumentai. Aptariama 1940 m. okupacija ir Bažnyčios persekiojimo pradžia, Molotovo Ribentropo paktas ir jo pasekmės bažnyčiai, Stalino kova prieš lietuvių katalikų bažnyčią, tikinčiųjų ir kunigų deportacijos, bažnytinio turto konfiskavimas, visuomenės ateizacija. Aptariami pokyčiai N. Chruščiovo ir L. Brežnevo, J. Andropovo valdymo laikais, Helsinkio grupės veikla. Autorius daugiausia dėmesio skiria sovietmečiu priimtiems teisės aktams, reglamentavusiems visuomenės ir bažnyčios santykius. Analizuodamas sovietų valdžios dokumentus, autorius teigia, kad priešišką sovietų nusistatymą katalikų bažnyčios atžvilgiu lėmė šios bažnyčios vaidmuo Sovietų Sąjungoje ir ypač - katalikų bažnyčios įtaka pasaulio politikai. Aptariama M. Gorbačiovo „Perestroikos“ ir „Glastnost“ pertvarkų įtaka religijos situacijai Lietuvoje. Nagrinėjama Nepriklausomybės metų religinė spauda ir literatūra, religijai skirtos televizijos ir radijo laidos, Lietuvos katalikų mokslų akademijos veikla, popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo vizitas į Lietuvą 1993 m. Konstatuojama, kad po Nepriklausomybės atkūrimo katalikų bažnyčia Lietuvoje vėl įgijo autoritetą, tačiau katalikų bažnyčios ir valstybės santykiai, nepaisant Bažnyčiai palankaus teisinio reglamento, tebėra pareinamoje fazėje.Reikšminiai žodžiai: Katalikų bažnyčia; Bažnytinė teisė; Konkordatas; Bažnytinė provincija; Religinis švietimas; Dvasininkų privilegijos; Turto konfiskacija; Restitucija; Ateizmas; Lithuania; The Catholic Church; Canon law; The Concordate; Church province; Religious education; Clerical privileges; Asset confiscation; Restitution; Atheism.

ENThe book analyses the relations between the Catholic Church and the State in independent Lithuania in 1918–1940, during the Cold War and after the reestablishment of Independence in 1990. The attitude of the Soviet government and its ideologists towards religion, religion conceptions by K. Marx, F. Engels and V. Lenin and legal documents of the Church and State separation are analysed. The occupation in 1940 and the start of Church persecution, the Molotov–Ribbentrop pact and its after–effects on the Church, Stalin’s struggle against the Lithuanian Catholic Church, deportations of believers and priests, confiscation of Church property and atheisation of the society are discussed. The changes during the rule of N. Khrushchev, L. Brezhnev and Y. Andropov as well as the Helsinki group activities are discussed in the book. The author focuses on legislation during the Soviet era that regulated the relations between the State and the Church. While analysing the Soviet government documents, the author states that Soviet anti–Catholicism was determined by the Church’s role in the Soviet Union and especially the Catholic Church’s influence on the world policy. The influence of the restructuring events “Perestroika” and “Glasnost” by M. Gorbachev on the Lithuanian religious situation is discussed. Religious press, spiritual TV and radio programmes, the activity of the Lithuanian Catholic Academy of Science during the years of Independence and Pope John Paul II’s visit to Lithuania in 1993 are analysed. It is stated that Lithuanian Catholic Church regained its authority after the reestablishment of independence, yet despite a favourable legal regulation concerning the Church, the relation between the Catholic Church and the State are still in a transitional phase.

• Teologija / Theology
• Istorija / History