Lietuvos diplomatų korespondencija (1940-1945 m.)

LTŠaltinių publikacijoje skelbiama 1940–1945 metų Lietuvos diplomatų korespondencija. Tai laiškai, telegramos ir dokumentai, kurie išliko diplomato E. Turausko archyve. Antrojo pasaulinio karo metais visa Lietuvos diplomatijos tarnyba mėgino veikti kiek įmanoma aktyviai ir veiksmingai, net peržengti savo kompetencijų ribas, apskaičiuoti ir išnaudoti visas galimybes. Jų veiklą ribojo tiek požiūris į juos reziduojamuose kraštuose, tiek karo sąlygos, tiek ir bendra tarptautinė politika, nepalanki Pabaltijo kraštams. Karo fronto pokyčiai vertė diplomatus laikytis atsargumo ir stebėjimo taktikos. Sukurdami „nieko neveikimo“ regimybę, diplomatai buvo priversti veikti kitais principais. Šaltiniai atskleidžia itin sudėtingą ano meto lietuvių diplomatų padėtį po valstybės okupacijos. Šiandien jie gali tapti liudininku ir iliustracija, kaip veikė diplomatai, kokie buvo jų svarstymai, motyvai ir sprendimai, neretai paveikti Antrojo pasaulinio karo frontų. Demokratinio pasaulio pripažįstami lietuvių diplomatai prisiėmė atsakomybę už valstybingumo tęstinumą, laikėsi Tėvynei duotos priesaikos. Dokumentai atskleidžia pamatines diplomatų nuostatas, kuriomis jie vadovavosi ir karo metais, ir vėliau, per visą Lietuvos okupacijos laikotarpį.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos diplomatinė tarnyba; Korespondencija; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Stasys Lozoraitis; Kazys Škirpa; Albertas Gerutis; Jurgis Šaulys; The Lithuanian diplomatic service; Correspondence; The Second World War; Stasys Lozoraitis; Kazys Škirpa; Albertas Gerutis; Jurgis Šaulys.

ENThe publication of sources presents the correspondence of Lithuanian diplomats in 1940-1945. These are letters, telegrams, and documents remaining in the archive of the diplomat E. Turauskas. During World War II, all Lithuanian diplomatic service tried to be active and efficient, even crossing the limits of their competence, to calculate and use all opportunities. Their activities were restricted by the attitudes towards them in the countries of residence, the situation of war, and the general international policy unfavourable to the Baltic region. The changes of war front forced the diplomats to assume the strategy of caution and observation. Creating the appearance of 'doing nothing', the diplomats were forced to act on different principles. The sources reveal an extremely complicated situation of Lithuanian diplomats after the occupation of the state. Today they may be witnesses and illustration of the actions of diplomats, their considerations, motives and decisions, often affected by the fronts of World War II. Lithuanian diplomats recognized by the democratic world assumed the responsibility for continuation of statehood and complied with the oath given to the Motherland. The documents reveal the fundamental attitudes of the diplomats, which were followed during the war and later on throughout the period of occupation of Lithuania.