Korupcijos prevencijos priemonių reikšmė ir šiuolaikiniai ypatumai

LTStraipsnio tikslas - aptarti korupcijos prevencijos priemones ir jų prioritetą baudžiamojo poveikio priemonių atžvilgiu. Straipsnyje skiriamos nusikaltimų prevencijos traktuotes plačiąja ir siaurąja prasme. Nusikaltimų prevencija plačiąją prasme yra baudžiamojo ir nebaudžiamojo poveikio priemonių, padedančių palaikyti teisėtvarką, visuma. Siaurąją prasme prevencija yra tai, kas užkerta kelią nusikaltimams - nusikaltimų priežasčių bei sąlygų išaiškinimas ir šalinimas sudarant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims, linkusiems daryti nusikaltimus. Nusikaltimų prevencija siaurąja prasme – tai nebaudžiamojo pobūdžio nusikaltimų prevencijos priemonės, nesusijusios su valstybės prievarta. Straipsnyje išskiriamos šios korupcijos prevencijos priemonių grupės: 1) socialinės; 2) ekonominės; 3) teisinės; 4) politinę atsakomybę stiprinančios; 5) institucinio pobūdžio; 6) visuomeninės – užtikrinančios viešumą ir visuomenės įtraukimą į kovą su korupcija. Analizuojant baudžiamųjų ir nebaudžiamojo pobūdžio priemonių įtaką korupciniam nusikalstamumui, daroma išvada, kad baudžiamosios priemonės – tai priemonės „post factum“. Jos yra trumpalaikės, nes nukreiptos į konkretų asmenį, o ne į gilumines korupcijos priežastis. Esant aukštam korupcinių nusikaltimų latentiškumui, jų vaidmuo antikorupcinėje kovoje yra labai ribotas. Tuo tarpu prevencinių priemonių prioritetą baudžiamojo poveikio priemonių atžvilgiu atskleidžia tokie momentai kaip prevencinių priemonių įspėjamasis pobūdis, jų efektyvumas, humaniškumas bei didžiulė visuomenės išteklių ekonomija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Korupcija; Prevencija.

ENThe article aims to discuss preventive measures against corruption and their priority over penal measures. The article distinguishes crime prevention in the broad and the narrow sense. Crime prevention in the broad sense is the totality of penal and non-penal measures that contribute to maintaining law and order. Prevention in the narrow sense is what prevents crimes – the investigation and elimination of the causes and the conditions of crimes by establishing a system of required measures, as well as influencing persons inclined to commit crimes. In the narrow sense, crime prevention refers to non-penal crime prevention measures unrelated to state coercion. The article distinguishes the following groups of preventive measures against corruption: 1) social; 2) economic; 3) legal; 4) strengthening political responsibility; 5) institutional; 6) public measures that ensure publicity and public involvement into the fight against corruption. In analysing the influence of penal and non-penal measures on corruption, the article finds that penal measures may be regarded as “post factum” measures. They are short-term because they target a particular person, rather than the deep-seated causes of corruption. Due to the high latency of corruption crimes, they have a limited role in the fight against corruption. Meanwhile, the priority of preventive measures over penal measures is indicated by their precautionary nature, effectiveness, humanity and their highly efficient use of social resources.