Lietuvos aviacijos pradžia iš akad. Povilo Brazdžiūno rankraštinio palikimo

LTStraipsnyje aptariama Lietuvos karo aviacijos pradžia remiantis Povilo Brazdžiūno (1897–1986) rankraštiniu palikimu, saugomu Lietuvos Mokslų akademijos Rankraščių skyriuje (P. Brazdžiūno fondas, F. 297). P. Brazdžiūnas – Lietuvos mokslininkas fizikas, daugelio eksperimentinės fizikos sričių – puslaidininkių fizikos, radioaktyvumo tyrimų, radiofizikos, kvantinės elektronikos – pradininkas Lietuvoje. Mokslininkas susijęs ir su pirmaisiais karo aviacijos žingsniais Lietuvoje. Galutinai sukomplektuotoje karo aviacijos mokykloje mokėsi 36 kariūnai. Būrio vadu buvo paskirtas A. Gustaitis, jo padėjėju - A. Babilius. Mokykla priklausė Vyriausiojo kariuomenės štabo Karo aviacijos daliai. Mokyklos viršininkas - vyr. leitenantas J. Laurinaitis. Karo aviacijos mokykloje P. Brazdžiūnas pateko į žvalgų grupę, jai priklausę kariūnai privalėjo išmokti nufotografuoti tam tikrą žemės plotą, nustatyti nuotraukoje svarbesnius karo požiūriu objektus, orientuotis vietovėje. Aprašomos aviacijos mokyklos lakūnų studijos, treniruotės, minimi kartu su P. Brazdžiūnu studijavę kariūnai, skraidymo instruktoriai, aptariami mokyklos bazėje buvę lėktuvai. 1919 m. baigė Karo aviacijos mokyklą Kaune ir įgijo karo aviacijos leitenanto laipsnį. P. Brazdžiūnas buvo paskirtas į aviacijos dirbtuves tvarkyti medžiagų apskaitos. 1920 m. sausio 27 d. įkurti Aukštieji kursai Kaune. P. Brazdžiūnas užsirašė į Matematikos ir fizikos skyrių klausytoju. 1922 m. tęsdamas studijas įsikūrusiame Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakultete iš kariuomenės išėjo į atsargą.