Lietuvos tiltai ir jų tyrimai

LTStraipsnyje apžvelgiama Lietuvos tiltų statybos istorija nuo XII a. pabaigos iki XX a. Pirmosios žinios apie tiltus minimos Livonijos kronikose. Nemažai medinių tiltų pastatyta svarbiuose traktuose, kurie jungė Vilnių su Maskva, Poznane, Krokuva, Ryga, Karaliaučiumi. Su geležinkelių atsiradimu prasidėjo metalinių tiltų statybos plėtra. Lietuvoje metaliniai tiltai statomi nuo XIX a. II pusės. 1859–1862 m. tiesiant Peterburgo-Varšuvos geležinkelį pastatyta daug iki 80 m. angos ilgio tiltų. Senesniems Lietuvos metaliniams tiltams būdingi konstravimo trūkumai. 1924 m. pastatyti pirmieji gelžbetoniniai tiltai. Daug tiltų pastatyta 1934–1939 m. 1960 m. iškilo pirmasis iš įtemptojo gelžbetonio surenkamas tiltas per Spenglą (kelyje Pirčiupiai – Babriškės). Svarbiausieji Lietuvos gelžbetoniniai tiltai: Vilniuje per Nerį – Žirmūnų (1965 m.), Lazdynų (1969 m.), Valakampių (1972 m.), Geležinio Vilko (1979 m.) ir kt. Pagrindiniuose Lietuvos keliuose pastatyta nemažai 1968 m. suprojektuotų įtemptojo armavimo rėminės sistemos viadukų. Visi nuo 1962 iki 1984 metų pastatyti tiltai buvo projektuojami pagal tuo metu veikiančias normas. Pirmasis lietuvių kilmės tiltų projektuotojas ir statytojas – Stanislovas Kerbedis (1810–1899). Po 1918 m. statybinių konstrukcijų tyrimų raida sietina su Lietuvos universitetu (vėliau – Vytauto Didžiojo universitetu). 1922 m. vasario 25 dieną pradedamas organizuoti Technikos fakulteto darbas. Nuo 1956 m. tiltų bandymų tyrimus atliko Kauno politechnikos instituto mokslininkai. Nuo 1994 m. tiltų techninės būklės tyrimus ir bandymus atlieka valstybės įmonė "Transporto ir kelių tyrimo institutas".