Vieno atsakymo knyga apie Vincą Krėvę
LTRecenzijoje aptariama Mindaugo Tamošaičio monografija “Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinė biografija. Rašytojo tragedija politikoje”. Analizuojama knygos struktūra, pažymint, kad ji remiasi laiko chronologija: pasakojimas pradedamas vaikyste, tėvų, socialine aplinka. Toliau kiekvienas naujas monografijos skyrius pristato chronologiškai vėlesnį V. Krėvės politinio gyvenimo epizodą ir jo kontekstą. Recenzentės nuomone, politinėje V. Krėvės biografijoje logiškas minties konstruktas ypač ryškus atkuriant pagrindinę pasakojimo liniją– V. Krėvės kairumo, o vėliau ir sovietinio kolaboranto liniją. Teigiama, jog ši monografija ir buvo parašyta, kad įrodytų sąmoningą V. Krėvės kairumą ir bendradarbiavimą Liaudies vyriausybėje, tačiau pasirinktas medžiagos dėstymo būdas – logiškai susieti tam tikrus faktus ir parodyti V. Krėvės kairumo liniją kaip sąmoningą pasirinkimą – menkina šios monografijos mokslinę vertę. Pažymimas autoriaus nuveiktas didelis darbas sukaupiant ir atrenkant gausią medžiagą, tačiau tą darbą menkinanti surinktų faktų interpretacija. Recenzijoje apgailestaujama, kad M. Tamošaitis rinkosi rodyti ne sudėtingą laikotarpį, kuris laužė ir naikino žmogų, o tendencingai kurti V. Krėvės kolaboranto paveikslą, surinktus faktus ir dokumentus nušviečiant vienos spalvos šviesa. Atkreipiamas dėmesys į prastą leidinio parengimo kokybę. Reziumuojama, kad M. Tamošaitis nepajėgė atsispirti savo vertybinėms ir ideologinėms nuostatoms, todėl jo V. Krėvės politinė biografija yra ne klausimų, o vieno atsakymo knyga.
ENThe review discusses Mindaugas Tamošaitis monograph “Vinco Krevės-Mickevičiaus Political Biography. The writer’s tragedy in Politics”. The structure of the book is analysed by highlighting that it is based on time chronology: the narrative is started with the childhood, parents and the social environment. Then each new section of the monograph presents a chronologically later episode in the political life of V. Krėvė and its context. According to the reviewer, the logical construct of the thought in V. Krevė’s biography is very prominent when recovering the main line of the narrative, i.e. the line of the collaboration with the Soviet regime. It is claimed that this monograph was written in order to prove V. Krėvė’s deliberate cooperation in the People’s Government, however, the method of presentation of the material aimed at logically relating certain facts and showing the line of V. Krėvė’s leftism as a wilful choice, diminishes the scientific value of this monograph. The author’s huge work when collecting and selecting the material is highlighted. The reviewer expresses his regrets over the fact that M. Tamošaitis chose not to depict a difficult period destructing people, but to create a picture of V. Krėvė as a collaborator. Attention it drawn to the poor quality of the publication. The reviewer concludes that M. Tamošaitis did not manage to resist his values and ideological attitudes; therefore, V. Krėvė’s political biography is a book of one answer, not of many questions.
