Šiuolaikinės lietuvių juvelyrikos ištakos: Felikso Daukanto ir Kazimiero Simanonio kūrybos novatoriškumas

LTStraipsnyje analizuojama šiuolaikinės lietuvių juvelyrikos ištakos (XIX a. pabaiga – XX a. I pusė) ir pirmasis juvelyrikos raidos etapas (7-8 dešimtmečiai), kuriame buvo padėti šios dailės šakos modernėjimo pagrindai (juvelyrinio meno situacija ir jos tolesnis vystymasis nagrinėjamas platesniame taikomosios dailės procesų kontekste). Lietuviško modernaus juvelyrinio dirbinio estetikos formavimasis siejamas su Felikso Daukanto ir Kazimiero Simanonio kūryba, kurioje suformuoti nauji kūrybos principai, įtvirtinta nauja papuošalo, išryškinančio autoriaus individualybę, samprata. F. Daukantas stengėsi koreguoti iki tol vyravusią gana eklektišką gintaro papuošalo sampratą. Teoriniuose pasisakymuose, kurių itin nemažai publikuota to meto spaudoje, dailininkas siūlė atsisakyti gintaro prigimtį žalojančių apdirbimo būdų. Jo meninė koncepcija buvo gana ryškus žingsnis šiuolaikinės lietuvių juvelyrikos principų formavimo link, būtent jo dėka keitėsi gintaro papuošalų dizainas, laisvėjo požiūris į medžiagą. Nors lakoniškumo siekį ir minimalizmo principų įtvirtinimą diktavo serijinės gamybos reikalavimai ir sąnaudų taupymas, tačiau, kita vertus, autoriaus siekta įkūnyti tuo metu plitusias funkcionalizmo idėjas. K. Simanonio kūrybos dėka šiuolaikinė Lietuvos juvelyrika susigrąžino nutrukusį ryšį su auksakalystės ir amato tradicijomis. Kartu įsitvirtino požiūris į papuošalą ne kaip į kostiumo aksesuarą, bet kaip į autonomišką plastinę struktūrą. Eksperimentavimo dvasia persmelkti dailininko ieškojimai atspindėjo pastangas siekti glaudesnių sąsajų su pasauliniu juvelyrikos kontekstu.

ENThe article analyses the origins of modern Lithuanian jewellery (the end of 19th c. – the first half of the 20th c.) and the first stage of jewellery development (7–8 decades), when the foundations for the modernisation of this visual art branch were laid (the situation of jewellery art and its further development are analysed in a broader context of applied art processes). The formation of Lithuanian modern piece of jewellery esthetics is related to the creative work of Feliksas Daukantas and Kazimieras Simanonis, where new principles of creative work were formed and a new conception of an object of adornment as highlighting author’s individuality was consolidated. F. Daukantas tried to correct a rather eclectic conception of amber jewellery prevailing at the period. In his numerous theoretical utterances in the press of the time, the painter suggested refusing processing methods that maim the nature of amber. His artistic concept was a rather distinct step towards the formation of modern Lithuanian jewellery principles; thanks to him, the design of amber jewellery has changed and the attitude towards material has emancipated. Though striving for laconicism and consolidation of minimisation principles were dictated by mass production requirements and cost saving, yet the author aimed for embodying functionalism ideas that were spreading at the time. Modern Lithuanian jewellery has recovered the broken bond with the goldsmith’s art and craft traditions owing to K. Simanonis’s creative work. The attitude towards a piece of jewellery not as a costume accessory but as an autonomous plastic structure has anchored too. Pierced with the spirit of experimenting, the painter’s search reflected the efforts to seek for tighter links with the universal context of jewellery.