M. Ankudowicz-Bieńkowska. Polskie žycie muzyczne w Wilnie lat II Rzeczypospolitej
LTM. Ankudowicz-Bieńkowskos knyga – viena tų, kurioje gvildenama jau bemaž užmarštin nuėjusi Vilniaus praeitis. Tarpukario metų (pagal lenkų istorikus, Antrosios Respublikos) kultūros gyvenimas Lenkijos administruotoje Lietuvos sostinėje mums mažai pažįstamas. Gal ir todėl, kad ilgokai veikė nerašyta nutylėjimų nuostata. Laiko nuotolis ją keičia, regis, panašiai kaip Vakarų Lenkijos miestuose, kur vokiška praeitis dabar jau kuo normaliausiai gvildenama. Šioje knygoje „tarp eilučių“ juntamos anuometiniam Vilniui būdingos provincialumo ir europietiško miestiškumo jungtys, pasakojama apie pastangas formuojant universitetinio miesto vertą inteligentijos elitą, atsitrenkiančias į miesčioniško ribotumo barjerus. Įdomu šią knygą skaityti Jano Bulhako, Ferdynando Ruszczyco, Czesławo Miloszo ir Vlado Drėmos minčių apie praeities Vilnių kontekste. Tai padeda suvokti anuometinę vilnietiškų muzikinio gyvenimo apraiškų ir aspiracijų dialektiką. Knygoje nagrinėjama tik lenkiškų muzikos institucijų veikla – aptariamas muzikinis teatras, chorai, instrumentinė muzika ir muzikinis ugdymas. Bandant šį fragmentiškumą papildyti, pirmiausia būtų gvildentina žydiškoji Vilniaus terpė, ženkliai turtinusi šio miesto kultūrą. Tai mūsuose tebetūno pilkoje lyg „tabu“, lyg inertiškumo zonoje. Tekstas rašytas remiantis labai gausia faktine medžiaga. Šalia reikšmingų įvykių impulsyviai pažeriama daugybė antraeilių faktų, tačiau ir būdami mažareikšmiai, jie gaivina praeities atmosferą, atkuria gyvenimo, kurio seniai nebėra ir nebebus, vaizdus.
ENM. Ankudowicz-Bieńkowska’s book is one the books, which analyses the past of Vilnius, which has been long forgotten. In the interwar cultural life (according to Polish historians) in the capital of Lithuania administered by Poland is practically unknown to us. This may have been caused by the durable unwritten secrecy. The time distances changes it similarly as in cities of Western Poland, where the German past is now analysed. This book narrates about efforts aimed at forming the elite worth of the university city. It is interesting to read this book in the context of Janas Bulhak, Ferdynand Ruszczyc, Czesław Milosz and Vladas Drėma’s thoughts about Vilnius of the past. This helps perceive the then dialectics of manifestations of music life of Vilnius residents and their aspirations. The book analyses activities of Polish music institutions. It discusses the music theatre, choirs, instrumental music and music education. When trying to complement this fragmented information, the Jewish culture of Vilnius, which considerably enhanced the culture of the city, should be analysed. The text is written based on a very vast factual material. Along with significant events, a number of secondary facts yet enhancing the past atmosphere, restoring the images of life long inexistent, are emphasised.
