Simfoninės muzikos tendencijos tarpukario Lietuvoje

LTŠiame straipsnyje rašoma apie tarpukario Lietuvoje rašytus simfoninius kūrinius: simfonijas, instrumentinius koncertus ir simfoninius vokalinius kūrinius. Šiuo laikotarpiu parašytuose simfonijos žanro kūriniuose pastebimos tos pačios, tik ne taip plačiai kaip vienos dalies simfoniniuose kūriniuose pasireiškiančios tendencijos: tradicionalizmas, romantizmas, novatoriškumas, modernizmas ir t. t. Pirmųjų lietuviškų simfonijų buvo ne tiek jau daug: Juozo Žilevičiaus simfonija f-moll (1922-1923 m.) ir po dvi Vytauto Bacevičiaus (1925 ir 1939 m.), Juliaus Gaidelio (1938 ir 1940 m.), Antano Račiūno (1933 ir 1937-1938 m.) ir Valdo Jakubėno (1932 ir 1938-1939 m.) simfonijas. Straipsnio tikslas – nustatyti simfoninės muzikos tendencijas, susiklosčiusias Lietuvoje tarpukario laikotarpiu (1918-1940). Tyrimo rezultatai parodė, kad to meto simfoninė muzika buvo gana įvairi, simfonijos dažniausiai buvo kuriamos pagal trijų dalių ciklo modelį. Kai kurie lietuvių kompozitoriai buvo linkę ieškoti naujovių harmonijos srityje, tačiau jų naudojamos formos buvo gana tradicinės struktūros: sonatos, siuitos, rondo, trijų dalių. Būdingiausiu pirmųjų lietuviškų simfonijų bruožu galima laikyti lietuvių liaudies muzikai artimų intonacijų ir ritmikos, neretai ir pačių liaudies melodijų panaudojimą. Būdami gerais melodistais, tarpukario meto kompozitoriai didelį dėmesį savo kūriniuose skyrė atskirų balsų lineariškumui. Norėdami pabrėžti melodiją, patikėdavo ją įvairių instrumentų solo partijoms. Neretai vardan tokių melodinių „nukrypimų“ net nukentėdavo kūrinio vientisumas ir visuma.

ENThe article continues a discussion on the tendencies in Lithuanian symphonic music during the interwar period (1918-40). The first section of this article, previously published in Menotyra, 1998, No. 4 (pages 61-8) was limited to analysis of single-movement symphonic works. It surveys some general trends in symphonic music, and namely in the genres of symphony, instrumental concerto and symphonic-vocal works. The symphonies of the time were described by the same stylistic characteristics as those noticeable in single-movement symphonic works, the only difference being their lesser extent. Traditionalism, romanticism, late romanticism, innovations and modernism are among the stylistic traits to be mentioned. Vladas Jakubėnas composed some of the most significant symphonies of the interwar period. Instrumental concertos did not enjoy wide popularity in 1918-40. Nevertheless, a few modernistic works for an instrument and orchestra ought to be mentioned: the First Piano Concerto by Vytautas Bacevičius and Concerto for Trumpet and Orchestra by Jeronimas Kačinskas (which disappeared during the World War II). However, romantic instrumental pieces for an instrument solo and orchestra, written in either uncomplicated or freely improvised form (as those by Juozas Karosas and Juozas Pakalnis), entertained much wider popularity in interwar Lithuania. Symphonic-vocal works were predominantly written for occasions of national holidays. Being rather moderate in musical writing, they targeted a very broad range of audience and thus followed the classical and romanticist conventions in harmony. At the end of the article author draws some conclusions on the prevailing tendencies in symphonic compositions written in interwar Lithuania. Besides, the author provides a list of bibliography and examples of scores.