Ornamentas XIX a. II pusės pietryčių Aukštaitijos moterų lininiuose drabužiuose
LTVienas seniausių lininių audinių dekoro būdų, plačiai paplitęs Rytų ir vidurio Europoje, yra įvairiomis nesudėtingomis technikomis įausti ornamentai – dažniausiai raudoni baltame dugne. Nemaža dalis šių ornamentų motyvų yra bendri visame minėtame regione, tačiau jų variacijos ir raštų kompozicijos kiekvienos etninės grupės audiniuose yra savitos. Lietuvių liaudies tekstilėje ypač ryškūs moterų lininių išeiginių drabužių dekoro regioniniai skirtumai, kai kuriose etnografinėse srityse išlaikyti iki XX a. pradžios. Viena įdomiausių šiuo požiūriu teritorijų yra pietrytinė Aukštaitijos dalis, kurioje palyginti ilgai išliko gana archajiška liaudies apranga. XIX a. pietryčių aukštaitės išeiginiame kostiume išsiskiria dvi naminio audimo drabužių grupės, kurių puošyboje vyrauja įaustas ornamentas: rinktinės juostos ir baltieji drobiniai rūbai. Didžiausia ornamentuotų rūbų dalis – tai išeiginiai marškiniai, prijuostės, lininiai balti sijonai ir nuometai. Jų išvaizdos senoviškumą, matyt, nulėmė šių drabužių vaidmuo papročiuose, susijusiuose su svarbiausiais moters gyvenimo įvykiais: vestuvėmis, gimdymais, laidotuvėmis. Straipsnyje tyrinėjami ornamentai, puošę pietryčių Aukštaitijos moterų lininius drabužius XIX a. II pusėje. Šio regiono tradicinių drabužių puošyboje aptinkami archajiški raštų motyvai bei kompozicijos, besisiejančios su seniausia žinoma šio regiono ornamentika – neolito ir žalvario amžiaus dirbinių dekoru.Reikšminiai žodžiai: Aukštaitija; Liaudies drabužiai; Tradicinis dekoras; Ornamento motyvai; Ornamentų komponavimas; Aukštaitija; Folk clothing; Traditional decoration; Ornamentation.
ENA historically rather stable decoration system of clothing existed in southeastern Aukštaitija women's folk clothing in the second half of the 19th c. White linen clothings were richly decorated in traditional patterns. The number of red cotton ornament motifs in white clothing was modest; only four groups of images have been found, although many variants of each form exist within each group. A similar collection of motifs is found in pick-up weave patterned sashes which, it would appear, did not exist in this country in large quantities at the end of the 19th c. Two different motifs are usually used together in pick-up patterned sash ornamentation, while in linen clothes one ore two patterns are used. One of these patterns most likely is older. The most characteristic red cotton ornament composition is one pick-up pattern band or a group of narrow ribs symmetrical to the central axis of the composition, woven into the bottom of the clothing, running horizontally and accenting the large unpatterned area of the white clothing. Under the influence of neighboring Belorussians, more complex compositions appeared in the Aukštaitija red cotton patterns, comprised of a denser layout of ornamental bands at the bottom and becoming more narrow and sparser toward the top. However, not too many examples of this type of material existed at the end of the 19th c, and a portion of them belonged to a transitory form between the Aukštaitija symmetrical composition and the Belorussian composition becoming sparser toward the top. Specific Aukštaitija ornamentation comprised of square or rhomboid motifs and having prototypes in the ceramics of this region's Neolithic and Bronze Ages occupy the most important place in clothing decore of the second half of the 19th c. [From the publication]
- Lietuvių tautinis kostiumas / Teresė Jurkuvienė. Vilnius : Baltos lankos, 2006. 246 p.
- Ornamentas tautiniame kostiume / Teresė Jurkuvienė. Ornamentas: XVI-XX a. I pusės paveldo tyrimai / sudarytoja Aleksandra Aleksandravičiūtė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. P. 403-426, 442-444.
