Tautinė literatūra globalizacijos amžiuje

LTStraipsnyje aptariama lietuvių literatūros situacija globalizacijos amžiuje, jos integracija į Vakarų Europos kultūrinį lauką, kartu su ten jau pajudėjusiu teatro menu, fotografija, muzika. Aptariama Lietuvos kultūros politika socializmą pakeitusios kapitalizmo kontekste, lietuvių literatūros vertimų situacija. Suimdama istorinės atminties ir regioninio etnoso temų, simbolių, vaizdų įplaukas, dabartinė lietuvių literatūra nebėra gyvybiškai prirakinta nė prie vieno šaltinio. Ji laisvai formuojasi pati iš savęs kaip autonomiška, brandi profesionalaus meno rūšis. Nesulaukdama didesnės paklausos Vakarų rinkose, lietuvių literatūra gyvena europietiškų parametrų erdvėje. Ryškėja dvi kryptys. Vieni tekstai ieško vaizdinės energijos miesto realybėje, vartojimo etose, informacijos kanaluose, šizofreniškos sąmonės kvaitulyje, kūno fiziologijoje, agresijoje, trupančių formų dinamikoje, slengo greitakalbėje. Kiti tekstai orientuojasi į pastovias vertybes, individo pasiaukojimo aukštesniems tikslams etiką, istorinę ir kultūrinę tautos atmintį, sakytinį kaimo pasakojimą ir dainiškas intonacijas. Vakarų universiteto auklėtinio sąvokų audinys nebeišsitenka kaimiškos prigimties vaizdų arsenale ir lietuviškas „etnocentrizmas“ jam atrodo kaip kalėjimas, iš kurio reikia ištrūkti. Tačiau neretai skirtingos judėjimo kryptys – apibėgti visą pasaulį ir niekur neišeiti iš savo žemės – susikryžiuoja tame pačiame kūrinyje (A. Mackaus „Chapel B“, A. Kalanavičiaus „Ne akmenys guli“). Tokie originalūs lydiniai – nauja meninės savivokos kokybė ir reikšmingiausia dabartinės literatūros raidos perspektyva.

ENThe article discusses the situation of Lithuanian literature in the age of globalization, its integration to the cultural field of Western Europe together with theatre art, photography and music, what have already moved there. The Lithuanian cultural politics are described in the context of socialism being changed by capitalism together with the situation of translation of Lithuanian literature. Through taking the themes of historical memory, regional ethnic groups, symbols and images, current Lithuanian literature is no longer chained to any single source. It forms out of itself as an autonomous, mature type of professional art. Lithuanian literature does not have a high demand in the West, so it lives in the space of European parameters. Two directions are emerging. Some texts are looking for visual energy in the reality of a city, the ethos of usage, information channels, schizophrenic consciousness, the physiology of a body, aggression, the dynamics of crumbling forms, the patter of slang. Other texts focus on constant values, the ethics of an individual's devotion to higher goals, historic and cultural memory of a nation, verbal stories of a village and singing intonations. Definitions by a pupil from a western university do not have enough space in an arsenal of rural nature, and to him Lithuanian "ethnocentrism" seems like a prison that he need to get out from. However, quite often different directions of movement - to run across the world and to never leave your land - intersect in the same writing ("Chapel B" by A. Mackus, "Stones don't rest" by A. Kalanavičius). Such original creations are a new quality of artistic self-perception and the most significant perspective of development of modern literature.