V. Toporovo baltų kultūros tyrimai ir artima bičiulystė su Lietuva
LTRecenzijoje aptariama Vladimiro Toporovo knyga „Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai“. Pažymima, kad tekstus šiam leidiniui atrinko ir jį sudarė italų mokslininkas N. Michailovas, kuris save laiko V. Toporovo mokiniu, tęsia mokytojo mokslinę tradiciją, gerai suvokdamas jo kūrybos vertę ir reikšmę. Atskleidžiama, kad baltistika pateko į V. Toporovo mokslinių interesų akiratį jau pačioje jo tiriamojo darbo pradžioje ar dar anksčiau - studijuojant Maskvos universitete, kur vienas iš jo studijų objektų buvo lietuvių kalba. Recenzentės nuomone, vienas iš akstinų, paskatinusių V. Toporovą imtis nuodugnių baltistikos studijų, buvo baltų kalbų ir senosios baltų kultūros reikšmės indoeuropeistikai, istoriniams-lyginamiesiems tyrimams suvokimas. Baltų kalbas jis laikė patikimiausiu indoeuropiečių prokalbės liudytoju. Atskleidžiama, kad baltų kalbos, pasižyminčios konservatyvumu bei sena kilme, V. Toporovui yra reikšmingas šaltinis tiek indoeuropeistikai, tiek slavų ir kitų joms artimų kalbų genezei tirti, o kartu dvasinei baltų kultūrai pažinti, nes randama išlikusių indoeuropiečių kilmės ir vėlyvesnį baltų-slavų bendrumą atspindinčių archaizmų. Pažymima, kad V. Toporovas buvo Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas, džiaugėsi Baltijos tautoms vėl tapus nepriklausomomis, to įvykio proga reiškė joms savo solidarumą. Konstatuojama, kad V. Toporovas nuolat seka Lietuvos mokslinį gyvenimą, naujausius leidinius. Jo interesų akiratyje - ne tik lietuvių kalba, mitologija, tautosaka, etnografija, bet ir istorija, archeologija, filosofija, grožinė literatūra.
