The Quantitative content processing methodology: coding of narratives and their statistical analysis
LTStraipsnio tikslas - supažindinti skaitytoją su kiekybinio turinio apdorojimo metodologijos sudarymo eiga ir pateikti jos taikymo pavyzdžių. Paminėtina, kad pateikiama metodologija pasižymi tokiais metodologinės kokybės kriterijais kaip objektyvumas, reprezentatyvumas, reliabilumas, validumas, efektyvumas ir naudingumas. Objektas - naratyvų kodavimas statistinei analizei. Tyrimo metodai - teorinis modeliavimas ir empirinių duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė. Naujumas - iki šiol kokybiniu ir kiekybiniu pažinimo būdu informacija buvo renkama iš dalies atskirai, o tokių tyrimų rezultatai buvo lyginami dažniausiai kokybiniu lygmeniu. Parengta kiekybinio turinio apdorojimo metodologija, leidžia atlikti kokybiniu ir kiekybiniu pažinimo būdu surinktos informacijos palyginimą. Tai leidžia gauti reliabilius kompleksiškos realybės tyrimo rezultatus, sumažinant tyrėjo gebėjimų įtaką. Pagrindinė kiekybinio turinio apdorojimo metodologijos idėja remiasi Demeterio (2001) išvada, kad verbalinio turinio kodavimo principai iš esmės gali būti panaudojami ir hermeneutikos taikymo metu gautų respondento nuomonių, nuostatų ir pojūčių statistiniam kodavimui. Užtikrinant duomenų pakartojamumą, sudaryta turinio sisteminimo technika ir dichotominio kodavimo technika išplėsta operacionalizacija. Turinio sisteminimo technika susideda iš teksto supratimo ir teksto loginės struktūros identifikacijos, teksto loginių pasažų išskyrimo bei loginės teksto struktūros operacionalizacijos. Sudarant metodologiją, laikomasi nuostatos, jog moksliniai tyrimai gali turėti keletą tikslų (kartais net vienu metu). Kiekybinio turinio apdorojimo metodologijos kompleksiniam testavimui ir metodinių nuostatų formavimui buvo atlikti keli tyrimai.Pradiniai konstrukciniai darbai pradėti atliekant „Strateginės analizės instrumentarijaus modeliavimą mažose ir vidutinėse įmonėse" (Vaitkevičius, 2006). Tęsiant kiekybinės turinio apdorojimo metodologijos formavimą, Župerkienės (2008) „Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo tobulinimo" disertacijoje panaudotas dichotominis kodavimo modelis. Išryškėjus metodologijos disfunkcijoms, kylančioms dėl metodinio neišbaigtumo, ji tobulinama ir pakartotinai testuojama disertacijos tyrime „Verslo įmonių ryšių su visuomene efektyvumo vertinimas" (Kazokienė, 2010). Šiame tyrime, tyrimo dizainas išplėstas struktūrizuotu interviu, leido identifikuoti disfunkcijų priežastis ir sėkmingai jas pašalinti. Kadangi šio metodologijos testavimo etapo esminis privalumas, lyginant su ankstesniais, - tyrimo struktūra, - jos pristatymui straipsnyje skiriamas nemažas dėmesys. Minėtas tyrimas apėmė tris etapus: ryšių su visuomene įvesties, įgyvendinimo ir poveikio vertinimo tyrimą. Straipsnyje, pateikiant kompleksinio tyrimo rezultatus, eksplikaciniu pavyzdžiu parinktas numatomo ryšių su visuomene produktyvumo vertinimo ir poveikio vertinimo suderinamumo tyrimo fragmentas. Metodologijos testavimo rezultatai patvirtino, kad ją naudojant, sudaroma galimybė užkoduotą tekstą tirti matematiškai ir gautas įžvalgas susieti į vienodą loginę struktūrą. Kiekybinė turinio apdorojimo metodologija suteikia galimybę kokybinius duomenis transformuoti statistinei analizei, t.y. tiriamąjį objektą ir jo savybes analizuoti kompleksiškai, naudojant kiekybinius ir kokybinius metodus. Kiekybinė turinio apdorojimo metodologija pasiteisino tiriant kūrybinio ir lengvai standartizuojamo proceso sąveiką.
ENThe paper deals with the ąuantitative analysis of the qualitative content, which enables converting the variables used in qualitative research into quantitative variables and comparing them to variables used in quantitative research. This methodology is based on the combination of Romanticist, Phenomenological, Dialectical, Critical, and Post-structural hermeneutic systems of interpretation described by Demeterio III (2001). The specially designed content systematization technique, which describes the logical sequence of content construct identification and is based on Wilkinson 's (1991) Key and Hook technique and Merkys's (2005) operationalization, was developed by using the dichotomous coding technique. The paper describes the methodology and the areas of its application. It also gives a practical example of its application in a research study. An integrated testing and development of the methodology was performed by investigating evaluation efficiency of business public relations. The paper introduces the context and scope of the applied procedure in the research. It also presents the data processing steps, the performed analysis and the key results. The presented research in this paper is discussed in three phases: input, implementation and impact assessment phases, where fragments of each are provided. The article focuses on the narrative content.
