Intertekstualūs ryšiai Onutės Narbutaitės kūryboje (W. Mozartas, F. Schubertas, F. Chopinas O. Narbutaitės kūryboje)

LTKompozitorė Onutė Narbutaitė - Nacionalinės premijos laureatė (1997), tačiau analitinių publikacijų apie jos kūrybą mūsų mokslinėje periodikoje nedaug. Tyrimo objektą sudaro trys Onutės Narbutaitės kūriniai: "Winterserenade", "Mozartsommer", "Rudens riturnelė. Hommage à Fryderyk", kuriuos autorė grindžia kitų kompozitorių - atitinkamai - F. Schuberto, W. Mozarto ir F. Chopino kūryba. Intertekstualūs ryšiai būdingi šiuolaikinei muzikai, postmodernizmo epochai. Jie paaštrina esminę kūrinio autentiškumo problemą. Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip kompozitorė, naudodama "svetimus tekstus", kuria originalų, autentišką muzikinį tekstą. Tyrimo tikslas - atskleisti meninę šių kūrinių vertę. Analitiniai metodai suteikia galimybę daryti išvadą, jog polistilistika Narbutaitės kūriniuose tampa monostilistikos reiškėja, o intertekstualumas labai svarbus plėtojant semantinius ir komunikatyvius procesus teksto viduje ir už jo ribų.

ENComposer Onutė Narbutaitė is the winner of the National Award (1997). However, one would find only few analytical publications about her compositions in our scholarly periodicals. The object of research of present report consists of three works by Narbutaitė - Winterserenade. Mozart Sommer, and Autumn Ritomello. Hommage à Fryderyk. They are based on the oeuvre of three composers, namely Franz Schubert, Wolfgang Amadeus Mozart, and Fryderik Chopin. Such intertextual relations are characteristic to the post-modem era. They sharpen the fundamental problem of the authentic. In present paper its author attempts to demonstrate how the composer creates her original authentic text while using other peoples texts. The aim of the report is to disclose more keenly great artistic value of these works. The analytical methodology, which is used here, helps to arrive to the conclusion that the multi-stylistic in the compositions by Narbutaitė becomes the expression of the mono-stylistic, while intertextuality is of primary importance for the development of the semantic and communicative processes inside and outside the text.