Tarp Igno Šeiniaus ir Scheyniaus

LTRecenzuojamoje Sigutės Radzevičienės monografijoje „Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje“ didžiausias dėmesys skiriamas iki šiol netirtai archyvinei medžiagai, kuri rinkta Stokholmo Valstybės archyve ir asmeniniame Irvio Scheyniaus archyve. Įvairūs dokumentai apima 1915–1959 metus, kai Šeinius gyveno ir dirbo Švedijoje. Monografija yra dviejų dalių: iš pradžių supažindinama su nežinomomis Šeiniaus biografijos detalėmis, vėliau imamasi kūrybos tyrinėjimų. Mokslininkė siekė, kad monografija būtų skaitoma ir suprantama bet kokio pasirengimo skaitytojų. Recenzentės manymu, tokį tikslą jai pavyko pasiekti tik pirmojoje monografijos dalyje, o kūrinių analizių puslapiai demonstruoja gerai įvaldytą analitinį instrumentarijų, kuris nėra lengvai įkandamas kiekvienam. Monografijoje ryškus autorės pernelyg palankus Šeiniaus vertinimas, nors pastanga siekti objektyvaus santykio taip pat matyti. Šeinius yra autorius, kuris gyvas būdamas visada buvo tarp: tarp poezijos ir prozos, tarp literatūros ir publicistikos, tarp mokslininko/filosofo ir rašytojo impresionisto, tarp dviejų valstybių, tarp dviejų kalbų, galiausiai, svetimas tarp savų ir nesavas tarp svetimų. Atskleidžiamos Šeiniaus pastangos įeiti į švediškąją kultūrą ir tas pastangas lydintis sunkus kasdienis darbas. Didžiausia Radzevičienės monografijos vertė yra didžiulės spragos Šeiniaus švediškojo laikotarpio tyrinėjimuose užpildymas, taip pat parengiamųjų monografijos darbų metu į lietuvių kalbą išversti ir publikuoti rašytojo romanai „Stebuklo belaukiant“, „Kentauras žvengia“ ir „Nusileisk ant žemės“.