Litauer aus deutsch-völkischer Perspektive: Analyse populärer Erzähltexte über die Kriege des Deutschen Ordens
LTStraipsnyje nagrinėjami lietuvių stereotipai dviejuose populiariuose vokiškuose, tarp dviejų pasaulinių karų parašytuose tekstuose apie Kryžiuočių ordino karus. Pažymima, kad juose aprašomi Kryžiuočių ordino karai su Lietuva ir Lenkija. Nagrinėdamas jaunimui pateikiamą 1931 metų tekstą „Kova už Marienburgą“, autorius pažymi, kad tekste vaizduojama kova tarp aukštos kultūros Vokiečių ordino ir laukinių, pagoniškų priešininkų, kurie, patekę į nelaisvę, lyginami su šunimis. Aptardamas ten pavaizduotą Jogailos portretą, autorius konstatuoja, kad taip pateikiamas istorijos faktų neatitinkantis portretas – valdovo, alsuojančio neapykanta visiems vokiečiams, ir šis portretas akivaizdžiai atitinka tuometinę Veimaro Respublikos užsienio politiką Lietuvos atžvilgiu. Nagrinėdamas antrąjį tekstą - Wilhelmo Kotzde-Kottenrodto istorinį romaną „Rytų plėšrūniškos tautos“, autorius pažymi, kad nacionalsocialistinių ir rasistinių pažiūrų neslepiantis rašytojas ir pedagogas savo kūrinį pradeda kivirču tarp Vytauto ir Jogailos ir baigia Marienburgo išlaisvinimu. Pažymima, kad lietuviai šiame romane vaizduojami kaip esantys už krikščioniškos civilizacijos ribų. Konstatuojama, kad tokie tekstai ir jų šovinistinės istorijos interpretacijos iš esmės yra nacionalistinės politikos projektavimas į ateitį: apie praeitį kalbantys tekstai turi savyje siekiamą ateities politinę kryptį. Dėl šios grėsmės autorius laiko kultūros istorikų uždaviniu atrasti tokius šovinizmo ir nacionalizmo šaltinius grožinėje literatūroje, atskleisti jose esantį nacionalsocialistinį turinį, stereotipų apie tautas ir žmones štampavimą.
