Schmuggel, Sumpf und Tod: Variationen der litauischen Dorfgeschichte bei Clara Nast und Eduard Graf v. Keyserling
LTStraipsnyje nagrinėjamas Lietuvos vaizdinys Claros Nast ir Eduardo von Keyserling prozoje. Remiantis Rytų Prūsijoje gimusio teisininko ir rašytojo E. Wicherto apibrėžimu, teigiama, kad visą Lietuvos istoriją galima laikyti kaimo istorija, ir tai labiausiai atsispinti literatūroje, ypač vokiečių literatūroje Lietuvos tema. Plačiau sustojama ties 1901 metais išleistu C. Nast apsakymų rinkiniu „Lietuviškas kraujas“, kurį sudaro trys apsakymai, iš esmės parašyti pagal E. Wicherto nužymėtą Lietuvos istorijos schemą – vokiškas žvilgsnis mato savo kaimiškume įstrigusį lietuvio gyvenimą tragišku istorijos momentu, situaciją be išeities, negalėjimą ištrūkti į miestą, kuris kartu yra ir platesnės pasaulėžiūros simbolis. Vokiškos figūros pasirodo kaip lietuviams tolimi, už juos pranašesni autoritetai, kurių vienintelė funkcija – parodyti lietuvių pavaldumą jiems ir visą Lietuvos kultūros liūdną situaciją. Literatūriškai reikšmingesne laikoma E.v.Keyserling kūryba. Iš Kuršo kilusio rašytojo kūryboje aktualizuojamos tautos, liaudies sąvokos, bet ir jos neišeina už E. Wicherto pateiktos istorinės schemos. Abiejų rašytojų kūryboje lietuvių tauta yra tarsi aukštesnio lygmens vokiečių stebėtojo – pasakotojo projekcija, kartais lietuviams herojams tampant veidrodžiu suvokti asmenybės tragedijai; lietuvių asmenybės tragedija nelaikoma tokia pat rimta kaip vokiečių herojų gyvenimo tragedijos, taip pat ir visas lietuvių gyvenimas, lyginant su vokiečių herojų gyvenimu, romanuose vaizduojamas kaip mažiau vertingas.
