Erdvės ir laiko raiška Balio Sruogos poezijoje

LTStraipsnyje lyginami Maironio romantinis ir Sruogos modernus lyrinis subjektas, išryškinami jų skirtumai ir bendrasis modernumo kontekstas. Nagrinėjama erdvinė Sruogos poetinio pasaulio struktūra, atskleidžianti disonansais pagrįstą subjekto aplinkos ir žmogaus estetinį vertinimą. Poetinėje erdvėje dominuoja jūros, dangaus ir žemės semantika, kuriami impresionistinių prasmių srautai. Analizuojamas lyrinio subjekto santykis su miestietiška kultūra. Teigiama, kad Sruoga pratęsė Maironio romantinį krikščioniškosios pasaulėjautos dualizmo priešybių naikinimo, jungimo veiksmą. Taip pat daroma išvada, kad poetas eilėraščio erdvę ir laiką susiejo su psichologine analize ir filosofiniais žmogaus egzistencijos svarstymais, pasiduodamas bendrajai modernistinei sąmonei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Modernizmas; Impresionizmas; Simbolizmas; Ekspresionizmas; Estetizmas; Individualumas; Erdvė; Laikas; Miestietiška kultūra; Modernism; Impressionism; Symbolism; Expressionism; Aesthetism; Romantic; Individuality; Space; Time; Urban culture.

ENThe romantic lyrical subject of Maironis and the modern one of B. Sruoga are compared in the article; their differences and the common context of modernity are highlighted. The spatial structure of Sruoga’s poetic world is analyzed, which reveals the dissonance-based aesthetic evaluation of a human and that of the subject’s environment. The semantics of the sea, the sky and the earth prevail in the poetic environment, streams of impressionist meanings are created. The relation of the lyrical subject with the urban culture is explored. It is claimed that Sruoga continued the romantic action of the unification, the destruction of the antithesis of the dualism of Christian outlook. It is also concluded that the poet linked the space and time of the poem with psychological analysis and philosophical considerations of a human existence, surrendering to common modern consciousness.