L'âge d'or de la médecine francophone à l'Université de Vilnius
LTStraipsnyje aptariama frankofoniškosios medicinos sklaida Vilniaus universitete. XIX a. pradžioje Vilnius buvo Europos mokslo ir meno centras. Svarbų vaidmenį atliko Vilniaus universitetas, kurio Medicinos fakultetas buvo vienas reikšmingiausių. 1774–1824 m. – prancūzų medikų aukso amžius Vilniaus universitete. 1773 m. pradėta diegti naujas gamtos mokslų disciplinas. Vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis paprašė asmeninio gydytojo prancūzo Nicolas Regnier (1723–1800) suformuoti medicinos fakulteto pagrindus ir 1775 m. paskyrė jį anatomijos ir chirurgijos profesoriumi. Jis pirmasis iš prancūzų medikų pritaikė savo žinias ir patirtį Vilniaus universitete. Jacques’as Briotet’as (1746–1819) tapo Medicinos fakulteto praktinės chirurgijos profesoriumi. Jis sukūrė anatomijos muziejaus kolekciją, dalyvavo chirurgijos klinikos įkūrimo procese. Trečiasis prancūzas – gamtos mokslų profesorius Jeanas Emmanuelis Gilibert’as (1741–1814), kuris dėstė mineralogiją, botaniką, zoologiją ir farmakologiją. Patologijos katedros asistentu, vėliau profesoriumi dirbo prancūzų kilmės Auguste’as Becu (1771–1824). Josephas Frankas (1771–1841) vadovavo patologijos skyriui, patologinės anatomijos muziejui. Louis Henri Bojanus (1776–1827) specializavosi veterinarijos srityje, dėstė lyginamąją anatomiją. Pateikti pavyzdžiai atskleidžia reikšmingą užsienio mokslininkų indėlį į medicinos mokslų studijas Vilniaus universitete.
