LTLietuvoje islamas gyvuoja daugiau nei 600 metų. Musulmonai (totoriai) iš Aukso Ordos Lietuvon pradėjo atvykti dar Didžiojo kunigaikščio Algirdo valdymo laikais, bet didžioji jų dalis Lietuvon persikėlė tarp XIV a. pab. - XV a. vidurio, turėjo autonomiją ir religinę-teisinę savivaldą. Vis dėlto XVII a. Lietuvos totoriai galutinai perstojo vartoti savo gimtąją kalbą, savo papročius pradėjo derinti su krašto papročiais ir konvencijomis. Rytų Lietuvą tarpukaryje valdant lenkams, Lenkijos respublikos musulmonai Vilniuje buvo įkūrę savo dvasinį centrą – muftijatą – aukščiausią savivaldos organą. Antrasis pasaulinis karas ir po jo sekusi TSRS okupacija nutraukė savarankišką Lietuvos musulmonų bendruomenių funkcionavimą. Su Lietuvos Respublikos atsikūrimu, atgijo ir Lietuvos musulmonų religinis gyvenimas – 1998 m. formaliai atkurtas muftijatas, visoje Lietuvoje veikia pusė tuzino musulmonų bendruomenių. Tačiau per paskutinį dešimtmetį Lietuvos musulmonų etninė sudėtis (ir religinė orientacija) pradėjo ženkliai kisti. Ir ne vien dėl atvykėlių iš musulmoniškų kraštų, kurie apsigyveno šalyje, bet ir dėl vis gausėjančio Lietuvos piliečių atsivertusių į islamą būrio. Islamą priėmusių Lietuvos piliečių būrelyje jau galima išskirti skirtingas motyvacijas atsivertimui turėjusias grupes: vienus į islamą atveda dvasinės paieškos, kiti atsiverčia sutuoktinių įtakoje. Netrukus tarp atvykėlių ir atsivertėlių, iš vienos pusės, ir vietinių totorių, kitos pusės, pradėjo ryškėti įtampos tiek tikėjimo ir religinės praktikos, tiek materialiniais (mečečių nuosavybės ir eksploatavimo) klausimais. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Islamas; Lietuvos totoriai; Atsivertimas.
ENIn Lithuania, Islam has existed for over 600 years. The arrival of Muslims (Tatars) from the Golden Horde began during the rule of the Grand Duke Algirdas, yet most of them moved to Lithuania between the end of the 14th and the middle of the 15th c., and were granted autonomy and religious-legal self-government. Nevertheless, in the 17th c. the Tatars of Lithuania quit using their native language and began to adapt their customs to local conventions. During the interwar period, when eastern Lithuania was ruled by Poles, Muslims of the Republic of Poland established their spiritual centre, Mufiate (the highest body of self-government) in Vilnius. The World War II and the subsequent occupation by the USSR ended the autonomous functioning of Lithuanian Muslim communities. With the restoration of the Republic of Lithuania, the religious life of Lithuanian Muslims was also re-established – in 1998 the Mufiate was formally restored. Currently, half-dozen of Muslim communities exist in Lithuania. Nevertheless, the last decade has witnessed considerable changes in the ethnic make-up (and religious orientation) of Lithuanian Muslims. This was caused not only by newcomers from Muslim countries but also by the growing number of Lithuanian converts to Islam. Among these new adherents different motivations for conversion can be traced: some are led to Islam by their spiritual search, others are converted by their spouses. Soon after that, however, the tension between newcomers and converts, on the one hand, and the local Tatars, on the other, regarding faith practice and material issues (mosques) began to build.