Prelates and canons of Vilnius in the second half of the 16th century: a prosopographical study of selected questions
LTKapitula – tai autonomiška korporacija ir juridinis asmuo, turintis savo statutus ir disponuojantis dideliu nuosavu turtu. Kapitulos pareiga - atlikti iškilmingą Dievo garbinimą katedros ar koleginėje bažnyčioje, patarti vyskupui ir padėti jam administruoti vyskupiją sede plena bei pačiai administruoti vyskupiją sede vacante. Mano nuomone, suprasti tokios institucijos, kokia buvo kapitula XVI a., funkcionavimą įmanoma tik kiek įmanoma nuodugniau ištyrus jos personalinę sudėtį. Juk kapitula - tai konkretūs žmonės, atėję iš skirtingos aplinkos ir kilę iš įvairių kraštų. Norint apibūdinti šią asmenų grupę, svarbu remtis prozopografijos patirtimi. Savo ruožtu laikotarpio padalijimas į smulkesnius tarpsnius leido apčiuopti šioje Vilniaus dvasininkų korporacijoje vykusias permainas, kitus reiškinius bei tendencijas. Beveik visą XVI a. 2-ąją pusę Vilniaus kapituloje buvo vienas Apeninų pusiasalio atstovas. Be to, pastebėtina, kad Vilniaus kapitulos sudėtis minėtu laikotarpiu priklausė ir nuo to, kas vienu ar kitu metu valdė Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. 1550-1575 m. kapituloje buvo po vieną italą (2 %) , ispaną (2 %) ir atvykėlį iš Šv. Romos Imperijos (2 %) . 1576-1600 m., valdant Steponui Batorui ir Zigmantui Vazai, kapitulos nariais buvo švedai (4 %) ir vengrai, arba dalmatai (4 %) . Dviejų amžiaus ketvirčių (1550-1575 ir 1576-1600) palyginimas atskleidžia, kad paskutiniame XVI a. ketvirtyje sumažėjo tiek beneficijas telkiančių dvasininkų, tiek ir jų laikomų beneficijų skaičius.Tai galėtų byloti apie lėtą Tridento susirinkimo draudimo telkti beneficijas įgyvendinimą. Kalbant apie išsilavinimą, galima daryti išvadą, kad žymią prelatų ir kanauninkų dalį sudarė studijavusieji aukštosiose mokyklose. Vis dėlto pastebėtina, kad ilgainiui išsilavinusių dvasininkų mažėjo, nors išsilavinimo lygis, priešingai, augo. (Drauge reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokį rezultatą galėjo nulemti ir to meto šaltinių informacijos fragmentiškumas.) Remiantis turimomis biografinėmis žiniomis, pavyko nupiešti tipiško Vilniaus kapitulos nario portretą. Toks tipiškas dvasininkas valdovo teikimu gaudavo vietą katedros kapituloje būdamas maždaug 34 m. amžiaus. Gauta beneficija jis disponuodavo iki mirties (vidutiniškai 17 m.); vadinasi, vidutinis Vilniaus prelato ar kanauninko amžius buvo 51 m. „Pavyzdinis“ Vilniaus kapitulos narys buvo iš Lenkijos Karalystės kilęs išsilavinęs bajoras, galėjęs pasigirti bent jau Krokuvos universitete įgytu daktaro laipsniu. Būdamas katedros kapitulos nariu, toks tipiškas dvasininkas priimdavo aukštesniuosius (kunigo) šventimus. Be Vilniaus kapitulos prelato ar kanauninko vietos, jis valdydavo dar bent dvi kitas bažnytines beneficijas. Mano nupieštas tipiško Vilniaus kapitulos nario portretas yra dabartinės Vilniaus dvasininkijos tyrinėjimų būklės atspindys. Šis profilis, žinoma, dar gali kisti plačiau tyrinėjant kapitulas ir užpildant iki šiol baltas dėmes.
