Etnocentrizmo ideologijos metamorfozės
LTStraipsnis skirtas etnocentrizmo ideologijos ir kultūrinio pliuralizmo sąveikos analizei. Pažymima, kad kultūrinio pliuralizmo klausimas tampa vis aktualesnis dėl 20 amžiaus pabaigoje įvykusių civilizacijos pokyčių, dėl kurių žmonijos sociokultūrinė patirtis tampa vis universalesnė ir globalesnė. Autoriaus požiūriu, eurocentrinė mitologija sunkiausiai buvo įveikiama filosofinės mąstysenos plotmėje, ir tai įvyko dėl daugelio veiksnių, iš kurių pirmiausia išskiriamas filosofiniam mąstymui būdingas abstraktumas, stiprus nusistovėjusių mąstymo stereotipų poveikis, tai, kad abstrakčiam mąstymui daug sunkiau prieinamas tas palyginimų akivaizdumas, kuris yra efektingas mene. Pažymima, kad stiprėjant globalizacijos, integracijos, ekumenizmo tendencijoms Vakaruose, kartu ryškėja ir eurocentrinės pasaulėžiūros ribotumas, tai, kad Europoje susiformavę mąstymo principai, etinės normos, estetiniai idealai, meninės kūrybos formos, vertybių hierarchija nėra universalūs, vieninteliai galimi, kaip teigė eurocentrinės ideologijos šalininkai. Atskleidžiama, kad postmodernistinės ideologijos iškilimas neatsiejamas nuo 20 a. pabaigoje išryškėjusios tradicinių Vakarų civilizacijos aukštinamų vertybių krizės, ideologijų bankroto, klasikinių vakarietiškų mąstymo ir kūrybos principų išsisėmimo. Daroma išvada, kad nors eurocentrizmo idėjos yra diskredituotos Vakaruose ir svetimos jų intelektualiniam elitui, tačiau jos dar ganėtinai gyvybingos Lietuvoje ir reiškiasi ne tik filisterinėje sąmonėje, bet ir intelektualų diskurse.
ENThe article is about the interaction analysis of the ideology of ethnocentrism and cultural pluralism. It is noted that the question of cultural pluralism is becoming more relevant because of changes of civilization in the end of the 20th century that are responsible for making the sociocultural experience of humanity more and more universal and global. According to the author, it was the most difficult to overcome the Eurocentric mythology in the space of philosophical mindset, and that happened because of many factors, out of which the first highlighted ones are the abstractness that is usual for the philosophical mindset, a strong impact of well-established stereotypes of the mindset and the fact it is more difficult for the abstract mindset to reach that obviousness of comparisons, which is effective in art. It is noted that due to stronger tendencies of globalization, integration and ecumenism in the West, at the same time the limitations of a Eurocentric worldview also emerge more, and it is seen that the European principles of thinking, ethical norms, aesthetic ideals, forms of artistic creation and the hierarchy of values are not universal, the only possible options, as said by the advocates of the Eurocentric ideology. It is revealed that the rise of the postmodern ideology cannot be separated from the crisis of Western civilization values, which emerged in the end of the 20th century, the bankruptcy of ideologies, the exhaustion of the classical western mindset and the principles of creation. A conclusion is made that even though the ideas of eurocentrism are discredited in the West and are strange to their intellectual elite, but they are still quite alive in Lithuania and appear not only in the mindset, but also the discourse of intellectuals.
