Les Météorites de Vilnius, ces pierres qui ont changé l'histoire des sciences
LTStraipsnyje aptariami prancūzų geologiniai tyrimai, kuriuos padėjo atlikti vilnietis Ignacy Horodeckis. XIX a. pradžioje Vilniaus universitetas buvo vienas svarbiausių mokslo centrų Europoje, kuriame buvo išplėtoti geologiniai, botaniniai ir zoologiniai tyrimai. Universiteto gamtininkų santykiai su Prancūzija buvo glaudūs ir svarbūs. Prancūzų mokslininkai dėstė Vilniuje. Apsikeitimas kolekcijomis, laiškais, darbais, tyrimų rezultatais buvo įprastas. Gamtininkai iš Vilniaus vyko į Prancūziją tobulinti savo žinių. 1808 m. du prancūzų gamtininkai Alexandre’as Brongniart’as (1770–1847) ir Georges’as Cuvier (1769–1832) paskelbė veikalą apie mineralogiją, kuris įtvirtino uolienų datavimo metodą. 1822 m. A. Brongniart’as Paryžiaus apylinkių aprašyme įrodė, kad Lenkijos, Lietuvos ir Prancūzijos kreidos nuosėdos yra tokio paties amžiaus, nors anksčiau buvo manoma, kad jos susiformavo skirtingose epochose. Pirmą kartą buvo įrodyta iškastinės faunos ir floros tyrimų svarba geologinių sluoksnių datavimui. Su prancūzų mokslininkais susirašinėjo gamtininkas iš Vilniaus Ignacy Horodecki (1776–1824), kuris nuo 1816 m. dėstė Paryžiuje ir organizavo ekspedicijas bei tyrimus Vilniaus apylinkėse. Straipsnyje pateikiami archyvuose išlikę mokslininkų korespondencijos fragmentai, kurie svarbūs mokslo istorijai. Jie atskleidžia, kad Horodeckio siųsti meteoritai Brongniart’ui išliko Paryžiaus muziejaus kolekcijoje, tačiau nedaugelis žino, kad Vilniuje rasti akmenys pakeitė mokslo istoriją.
