Les Motifs de Białowieża, la forêt des rois de Pologne et grands-ducs de Lituanie, dans l'oeuvre de Jean-Henri Müntz
LTBelovežo girios, Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių miško motyvai aptinkami Jean-Henri Müntzo kūryboje. Lenkijos ir Baltarusijos teritorijose esantis miškas XVIII amžiuje skyrė dvi Abiejų Tautų Respublikų sudedamąsias dalis – Lenkijos karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Tai yra didžiausias ir seniausias miškas Vidurio ir Rytų Europoje. Įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, jis tebėra svarbus biosferos rezervas, kuriuo domisi mokslininkai, daugiausia botanikos ir zoologijos mokslų tyrėjai. Seniausias šios girios ir jos gyventojo – stumbro – iliustracijas pateikė Jean-Henri Müntzas (1727–1798). Gimęs Šveicarijos konfederacijoje, šis elzasietis keliauvo po Europą kaip tapytojas, kraštovaizdžio dizaineris, architektas ir miesto planuotojas. 1779 m. jis atvyko į Lenkiją ir Lietuvą, kur padarė daugybę architektūrinių ir gamtos eskizų, papildytų asmeninėmis pastabomis. Dailininkas į Abiejų Tautų Respubliką atvyko Stanislovo Poniatovskio prašymu. Du kartus jis lankėsi Belovežo girioje. Jis ne tik įamžino piešinyje stumbrą, bet ir perteikė lokių medžiojimo scenas bei tradicinės bitininkystės vaizdus. Bitynai, kokie vaizduojami Müntzo piešinyje, buvo paplitę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miškuose ir egzistavo iki XIX a. antros pusės. Trumpos viešnagės Belovežo miške metu dailininkas užfiksavo paskutines tradicinės miškininkystės akimirkas. Praėjus dvylikai metų po jo viešnagės Belovežo miške, daugiafunkcinio girios išteklių naudojimo ir apsaugos sistema iš esmės buvo sunaikinta ir pamiršta.
