Monografija ar dokumentų rinkinys?

LTRecenzijoje aptariama A. Čiplytės knyga "Žmogus – aukščiau visokios kainos. Diplomatas, teisininkas, publicistas Jonas Aukštuolis 1885–1949" (Vilnius, 2012). Knyga įdomi ir tuo, kad autorė, mokytoja, pasirinko modernią veikalo struktūrą. Pateikiant Lietuvos diplomato biografiją ir jo veiklą užsienio reikalų ministerijos tarnyboje, po kiekvieno J. Aukštuolio gyvenimo etapo, aprašyto viename skyriuje, iš karto nurodomi ir to skyriaus rašymui naudoti dokumentai. Paprastai skaitytojai yra pripratę, kad istorinėse monografijose pateikiami dokumentai yra skelbiami po autorinio teksto, tai yra knygos gale. O naudojosi J. V. Čiplytė dideliu dokumentų pluoštu – medžiaga iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos ypatingojo archyvo fondų, iš Vilniaus universiteto, Mokslų Akademijos, Martyno Mažvydo ir kitų bibliotekų rankraštynų, muziejų rinkinių. Knygos autorė neapėjo to meto spaudos, taip pat be dėmesio nepaliko tų autorių, kurie rašė Lietuvos Respublikos diplomatijos temomis, ypač ta medžiaga, kuri lietė Skandinavijos santykius su Lietuva 1919–1932 m. Daugelis J. V. Čiplytės dokumentų skelbiami mūsų istoriografijoje pirmą kartą. Knygoje pateikta 10 skyrių, kurie susiję su J. Aukštuolio diplomatine veikla. Iš jų šeši skyriai baigiami pluoštu dokumentų skyrių pabaigoje. Be to, knygos gale dar pateikti Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymai, kuriuose reglamentuojama J. Aukštuolio diplomatinė veikla. Tai paskyrimai į naują tarnybą užsienyje, išleidimai atostogauti ir pan. Jie trafaretiniai ir didesnio dėmesio nėra verti. Knygos atskirame skyrelyje yra surašyti Lietuvos ir kitų šalių vyriausybiniai apdovanojimai, kurie buvo suteikti lietuvių diplomatui. Knygos autorė taip pat surado dar gyvų žmonių, pažinojusių J. Aukštuolį, ir pateikė jų atsiminimus [p. 67].