Tautos atsparumo ir valstybės bei visuomenės stabilumo architektas

LTStraipsnyje analizuojama vieno žymiausių XX a. Lietuvos istorinių asmenybių, talentingiausio Lietuvos politiko prelato Mykolo Krupavičiaus pagrindiniai politiniai ir teoriniai momentai, jo istoriniai nuopelnai lietuvių tautai ir valstybei. Straipsnyje yra panaudoti M. Krupavičiaus teoriniai darbai, amžininkų bei istorikų atsiminimai. M. Krupavičius nuo 1918 m. vadovavo lietuvių krikščionių demokratų partijai, kuri 1920 m. laimėjusi rinkimus į Steigiamąjį seimą per šešerius metus sukūrė Lietuvos valstybės ekonominius, politinius, teisinius pamatus. M. Krupavičius, remdamasis popiežiaus Leono XIII enciklikomis, vyskupo Jurgio Matulaičio, sociologo Simono Šultės idėjomis, parengė ir įgyvendino žemės reformą 1922 – 1926 m. Reforma sumažino didžiulius turtinius gyventojų skirtumus, sukūrė pasiturintį vidutinį socialinį sluoksnį ir užtikrino visuomenės stabilumą. Po Lietuvos okupacijos M. Krupavičius 1944–1955 m. vadovavo Visos Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui (VLIK). 1949 m. įkūrė Pasaulio lietuvių bendruomenę (PLB), kuri vienijo po pasaulį įsisklaidžiusius lietuvius. Pagrindinis šios organizacijos uždavinys – stiprinti ir gaivinti išeivijos lietuvybę. M. Krupavičius tautą vertino kaip Dievo kūrinį, todėl tarnauti tėvynei yra kiekvieno pareiga. Savo teoriniuose darbuose apie tautiškumą, tėvynės meilę jis rėmėsi Šventuoju Raštu, žymiausiais krikščionių teologais Augustinu ir Tomu Akviniečiu. Asmens meilę savo tėvynei kildini iš krikščioniškojo tikėjimo: „Nėra tobulo krikščionio be tobulo patriotizmo“. Kosmopolitizmo ideologiją vertino kaip priešingą krikščionybei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Mykolas Krupavičius; Lithuanian history in 20th.

ENThe article analyses main political and theoretical moments of one of the most famous historical personalities of Lithuania of the 19th century, the most talented politician Prelate Mykolas Krupavičius, his historical merits to the Lithuanian nation and the state. Mykolas Krupavičius’ theoretical works, reminiscences of his contemporaries and historians are used in the article. From 1918 Mykolas Krupavičius headed the Lithuanian Christian Democratic Party, which, in 1920, upon winning the elections to the Constituent Seimas, created economic, political and legal foundations of the Lithuanian State within six years. Mykolas Krupavičius making use of the encyclical letters of the Pope Leo XIII, the ideas of Jurgis Matulaitis, the sociologist Simonas Šultė, prepared and implemented the land reform in 1922 – 1926, which reduced great property differences among the population, created a well-off middle social stratum and ensured the stability of society. In 1944–1955, after Lithuania’s occupation, Mykolas Krupavičius headed the Supreme Committee for the Liberation of Lithuania (VLIK). In 1949 established the World Lithuanian Community (PLB), which united the Lithuanians scattered all over the world. Mykolas Krupavičius valued the nation as God’s creation therefore to serve one’s motherland was everyone’s duty. In his theoretical works about nationality, love of motherland, he based himself on the Holy Scriptures, the most famous Christian theologians Augustinus and Thomas Aquinas. He derived the love of the motherland from Christian faith: “There is no perfect Christian without perfect patriotism”. He regarded the cosmopolitan ideology as opposite to Christianity.