Prancūzo žvilgsnis į 1980-1990 metų Lietuvą: identitetų kaita

LTStraipsnyje tyrinėjami lietuvių jaunimo grupės vaizdiniai, kurie atskleidžia tapatybės ir priklausomumo jausmo kitimą. Tyrimas yra viešnagės Lietuvoje (1991–1993) rezultatas. Jis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis yra ne itin mokslinė ir sudaryta iš stebėjimų. Antrąją dalį, žymiai formalesnę, sudaro pusiau struktūruoti pokalbiai. Nacionalinio identiteto tyrimą grindžia jaunuolių, patyrusių identitetinio pasaulio sukrėtimą, požiūriai. Lietuviškasis atvejis leidžia suvokti identiteto atsiradimo vyksmą konkrečių individų, kurių gyvenimas svyruoja tarp dviejų itin skirtingų istorinių kontekstų, sąmonėje. Bendrais bruožais išdėstyti vaizdiniai leidžia patikslinti identitetų kaitos svyravimus: nuo sovietinio, dažnai pasyvaus ir suvokiamo kaip nediskutuotinas duomuo, identiteto prie besiformuojančio lietuviškojo identiteto. Analizuojami pokalbiai atskleidžia problemišką lietuviškojo identiteto aspektą. Žodis Europa pašnekovų pasisakymuose nurodo skirtingas realijas. Lietuviškojo identiteto, grįžimo į praeitį, tautos savianalizės tema nebėra populiari, ją pamažu keitė diskusijos apie ekonomines ir socialines problemas. Perėjimas iš kultūrinio pasaulėvaizdžio į ekonominį būdingas laiko dvasiai. Antra vertus, lietuviai aiškiai atskiria Rytų Europą nuo Vakarų, vakardieną ir šiandieną, tarsi norėdami pabrėžti, jog ilgas kelias skiria Lietuvą nuo Vakarų Europos gyvenimo lygio. Šie svyravimai, nutolimo ir priartėjimo įspūdis išreiškia netvirtą šio identiteto, siekiančio atsiskirti nuo buvusio sovietinio pasaulio, tačiau vis dar atsilikusio nuo Vakarų, poziciją.

ENThe article analyses the images that reveal the change in the identity and sense of belonging of a Lithuanian youth group. The study is the result of the stay in Lithuania (1991-1993). It consists of two parts. The first part is not very scientific and consists of observations. The second part, which is much more formal, consists of semi-structured conversations. The study of national identity is based on the attitudes of young people who have experienced the shock of the identity of the world. The Lithuanian case allows to understand the process of occurrence regarding to the identity of specific individuals, whose lives fluctuate between two extremely different historical contexts. The images that are arranged according to common characteristics allow to clarify the fluctuations of identity variations: from the Soviet, which is often passive and perceived as non-negotiable data, identity to the emerging Lithuanian identity. The analysed conversations reveal the problematic aspect of Lithuanian identity. The word Europe shows different realities in the statements given by interlocutors. The themes of Lithuanian identity, returning to the past and the self-analysis of the nation are no longer popular, it has gradually changed by discussions about economic and social problems. The transition from a cultural to an economic worldview is typical for the spirit of time. On the other hand, Lithuanians clearly separate Eastern Europe from the West, yesterday and today, as if to highlight that a long road separates Lithuania from the level of living in Western Europe. These fluctuations, the impression of distancing and getting closer show an unshakable position of this identity, which seeks to separate from the former Soviet world, but is still not at the same level as in the West.