Baltistikos - lituanistikos centrai pasaulyje. Veiklos ir perspektyvų analizė

LTLietuvių kalba, kaip mokslo objektas, pasaulyje yra atrasta labai seniai. Jei moderniosios kalbotyros pradžia laikysime 19-ąjį amžių, kai vokiečių filosofas ir kalbininkas Wilhelmas von Humboltdas Europą sudomino gyvosiomis kalbomis ir buvo sukurtas lyginamasis istorinis kalbų tyrimo metodas, be lietuvių kalbos tyrimų neišsiversdavo nė vienas rimtas indoeuropeistikos darbas. Tai skatino lietuvių kalbos studijas bei tyrimus Europos ir pasaulio universitetuose. Lietuvos valstybė rūpinasi baltistikos / lituanistikos plėtra pasaulyje. Labai svarbu, kad parama baltistikos ir lituanistikos centrams nuolat būtų valstybės dėmesio centre kaip sudedamoji Lietuvos mokslo politikos bei lituanistikos plėtros strategijos dalis. Baltistikos / lituanistikos centrų veiklos analizė gali pasitarnauti valstybės mokslo politikai bei mokslo ir studijų institucijų veiklos planavimui stiprinant tarptautinius pasaulio baltistų / lituanistų mokslinius ryšius bei panaudojant jų akademinį potencialą. Baltistikos / lituanistikos centrai yra svarbus šių mokslo krypčių plėtros veiksnys. Straipsnyje apžvelgta centrų situacija sparčiai besikeičiančioje 21-ojo amžiaus mokslo ir studijų erdvėje leidžia daryti išvadą, kad baltistikos / lituanistikos centrai išgyvena kaitos laikotarpį, kai tradicinės studijos ir istoriniu lyginamuoju metodu pagrįsti moksliniai tyrimai praranda populiarumą, daugėja naujų krypčių. Centrų būklė priklauso ir nuo universitetų požiūrio į studijų kryptį, programų poreikius. Nuosekliai rūpindamiesi baltistika / lituanistika užsienyje išgyvename retą mokslinio ir socialinio pelno situaciją: kai atiduodame – sugrįžta dešimteriopai.