Buvusi Pagryžuvio dvaro sodyba

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Buvusi Pagryžuvio dvaro sodyba
Alternative Title:
The Former Pagryžuvys grange
In the Book:
Tytuvėnai: istorija, kultūra, meno paminklai / sudarytoja Dalia Klajumienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. P. 91-103
Keywords:
LT
19 amžius; Dvarai / Manors; Jėzuitai / Jesuits; Mokslas / Science.
Summary / Abstract:

LTVienas gražiausių Lietuvoje romantizmo architektūros paminklų – buvusi Pagryžuvio dvaro sodyba. Iki šių dienų išliko 7 komplekso pastatai ir įspūdingas parkas. Ryškiausias ansamblio akcentas – rūmai. Istoriniuose šaltiniuose Pagryžuvys pirmąkart minimas 1595 m., tačiau dvaras suklestėjo tik XIX a. I pusėje, kai tapo Pšečiševskių nuosavybe. Tai buvo vieni turtingiausių Žemaitijos bajorų, garsėję puikiu išsilavinimu, švietėjiška veikla ir patriotizmu. Rūmus projektavo Fulgentas Rimgaila – žemaičių kilmės bajoras, tuo metu vienas labiausiai vertinamų Lietuvoje dirbusių architektų. Pastatas iš kitų Lietuvoje klasicizmo ir romantizmo laikotarpio rūmų išsiskiria nereguliaraus pobūdžio kompozicija, sudėtingu asimetriniu planu. Statydami įspūdingus rūmus savininkai pasirūpino deramai sutvarkyti ir aplinką. Svarbi buvusio dvaro puošmena – parkas, vienas gražiausių iki šių dienų išlikusių XIX a. parkų. Jo augmenija pasižymi didele įvairove. Nepaisant trumpalaikio dvaro savininkų pasikeitimo po 1863–1864 m. sukilimo, jis ir toliau klestėjo. Deja, dvaras labai skaudžiai nukentėjo I pasaulinio karo metais, o galutinį smūgį Pagryžuviui sudavė 1922 m. žemės reforma: sekvestavus didesnę žemių dalį, ūkis klimpo į skolas, rūmai nebegalėjo išsilaikyti ir teko juos perleisti jėzuitams. Dėl sėkmingos ūkinės veiklos ir aukšto lygio edukacinės sistemos Pagryžuvyje įsikūrusi viena iš trijų Lietuvos jėzuitų provincijos rezidencijų tapo reikšmingu dvasinio ir švietėjiško gyvenimo židiniu tarpukario Lietuvoje. Po karo pasikeitus dvaro paskirčiai, gerokai pasikeitė ir viso ansamblio bei parko vaizdas.Reikšminiai žodžiai: Dvarai.

ENThe old Pagryžuvys grange is one of the most beautiful architectural monuments in Lithuania. 7 buildings and a spectular park is had endured till these days. The prime accent of the ensemble is a an old palace. The first time in historical evidence Pagryžuvys is mentioned in 1595, but the flourishing times were in the 19th century, when it became property of the Pšečiševskiai family. They were the welthiest noblemen in Samogitia that were famous with their education, educative actions and patriotism. They ordered the palace scheme from Fulgentas Rimgaila – the Samogitian nobleman, one of the most famous architects in Lithuania at that time. The building extinguishes from the other Classicism and Romanticism houses with its irregular composition and complicated and asymmetric structure. While building the palace, the owners took their time to neaten the environment. The essential ornament of the estate was the park, one of the greatest parks that remained from the 19th century. The park‘s flora distinguishes with a great variety. After the 1863–1864 rebelion Pšečiševskis was forced to sell the estate, but in 1878 Pagryžuvys been passed back to the family. Unfortunately, the estate had seriously suffered in the World War. The final strike Pagryžuvys was struck by the Agrarian reform in 1922: a big part of land was sequestated, the estate economy got in debts and the branch couldn‘t persist and was given to new owners – the Jesuits. Pagryžuvys had developed a great econoomical and educational system and the residence was turned into one of the three Jesuit provincial residences. It became a significant spot of spiritual and educative life in interwar Lithuania. When the war was over, the purpose of the estate was completely changed. The whole ensemble with the park had rather changed. [From the publication]

ISBN:
9955624434
Related Publications:
Lietuvos vienuolijos: XX a. istorijos bruožai / Regina Laukaitytė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 1997. 301 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/4674
Updated:
2020-09-19 18:25:17
Metrics:
Views: 87
Export: