The City of Vilnius: urban planning, public transport and traffic safety
LTIšryškinami miesto planavimo, viešojo transporto ir eismo saugos lygio statistiniai ryšiai, kurie gali būti traktuojami kaip veiksniai, turintys nuolatinę ar ilgalaikę įtaką formuojant eismo sąlygas. Eismo saugos aplinka (kartu ir fizinė aplinka) ir žemas saugos lygis susiformavo praktiškai savaime, be aktyvių vadybinių pastangų to išvengti. Spartus automobilizacijos lygio augimas lėmė miesto makrostruktūros pokyčius, gyventojų susisiekimo būdų ir transporto paslaugų teritorinę diferenciaciją. Eismo saugos požiūriu lengvųjų automobilių naudojimo augimas yra palankus - šiuos procesus lydi mažėjanti tikimybė pėstiesiems nukentėti eismo įvykiuose. Ši tendencija ryškiausia monofunkciniuose ir periferiniuose rajonuose, kuriuose lengvieji automobiliai nukonkuravo viešąjį keleivinį transportą, o pėsčiųjų eismo apimtis (kel. km) yra daug kartų mažesnė negu centriniuose miesto rajonuose. Centriniai polifunkciniai rajonai, iš dalies ir viduriniai, pasižymi didžiausia pėsčiųjų ir transporto priemonių konfliktų ir eismo nelaimių tikimybe. Tai susiję su rajonų funkcine struktūra, palankia viešajam transportui funkcionuoti ir susisiekti pėsčiomis. Šių rajonų mikrostruktūra ir viešojo transporto stotelių dislokacija šiose struktūrose bei pėsčiųjų elgesio įpročiai suformuoja skersinius nepalankius transporto eismui pėsčiųjų srautus. Juos iš dalies reguliuoja tik transporto srautų intensyvumas. Nauji statiniai susiformavusioje struktūroje eismo saugos problemą tik gilina.Viena iš priežasčių - silpni miesto plėtros vadybiniai pajėgumai rinkos sąlygomis. Kitos priežastys - miesto funkcinei ir fizinei plėtrai eismo saugos komponentas neturi deramos reikšmės, palyginti su eismo saugos problema; nėra institucijos, kurios darbas būtų konsoliduoti miesto bendruomenes ir įvairių institucijų pastangas spręsti eismo saugos strateginius ir kasdieninius reikalus.
ENThe goal of the report is to reveal the statistical connection of town planning, public transport and the traffic safety level which could be treated as factors having a continuous or long-term influence on the formation of traffic conditions in Vilnius. The traffic environment (including the physical environment) and a low safety level practically have settled by themselves without active managerial efforts to avoid them. The most crucial factor for all these matters was a rapid growth of the automobilization level. This factor impelled the changes in the macrostructure and a territorial differentiation of people's communication modes and transport services. With regard to traffic safety, increase in car use is favourable - these processes arc accompanied by a decreasing probability for pedestrians to suffer in traffic accidents. This trend is most evident in monofunctional and peripheral areas. Central polyfunctional areas have the highest probability of conflicts between passengers and vehicles resulting in traffic accidents. Other reasons are the following: in the functional and physical development of the city, the traffic safety component docs not have a proper significance in comparison with the traffic safety problem; there is no institution with the mission of consolidating the efforts of the city community and different institutions in solving strategic and daily matters of traffic safety.
