Some aspects of environment formation on urban pedestrian streets
LTIki XIX a. pabaigos Lietuvos miestuose pagrindinė susisiekimo priemonė buvo arklių kinkinys. To meto lėtas ir neintensyvus kinkomasis transportas, maži pėsčiųjų srautai turėjo įtakos ir besiformuojančiai gatvių struktūrai, jų matmenims Gatvėje žmogus jautėsi saugiai, jos atitiko žmogaus mastelį. Atsiradę automobiliai užtvindė miestiečių pamėgtas gatves, paversdami jas intensyvaus eismo koridoriais, o aikštes - mašinų stovėjimo aikštelėmis ar transporto srautų mazgais. Gatvės tapo ankštos, triukšmingos, užterštos dujomis, o žmogus jose pasijuto nesaugiai ir diskomfortiškai. Gatvės prarado kultūrinę ir bendruomeninę reikšmę. Ši problema ypač palietė didžiausius šalies miestus. Ją sprendžiant miestuose turi būti sistemiškai peržiūrima visa susisiekimo sistema daug dėmesio skiriant pėsčiųjų zonų ir pėsčiųjų gatvių miesto centruose įrengimui, jų aplinkos formavimui. Pėsčiųjų gatves aplinkos formavimas priklauso nuo žmogaus veiklos joje, gatves apstatymo architektūros, istorinio kultūrinio paveldo ir gatvės erdvės dydžio. Joje žmonės gyvena, dirba, perka, pramogauja, poilsiauja, bendrauja su kitais žmonėmis ir pan. Pėsčiųjų gatvėje reikia sudaryti tinkamas sąlygas šiai žmonių veiklai - atitinkamai suformuoti aplinką. Šalies miestų pėsčiųjų gatvių aplinkos tyrimai rodo, kad jų formavimas priklauso nuo gatvės erdvės dydžio (jos pločio ir užstatymo aukščio, jų tarpusavio santykio, proporcijos), užstatymo architektūros ir gatvės dizaino objektų meninio lygio.Iki 15 m. pločio pėsčiųjų gatves gali būti pritaikomos tik pėsčiųjų srautams, platesnėse gatvėse (iki 18-20 m.) atsiranda galimybė panaudoti dizaino objektus ir žemus želdinius, o platesnėse kaip 20 m. gatvėse jau galima įrengti trumpalaikio poilsio vietas, aikšteles prie kavinių, apsodinti neaukštais medžiais, įrengti gėlynus ir pan. Formuojant gatvės aplinką reikia įvertinti užstatymo architektūrą, jo aukšti ir gatves orientaciją. Gatvės pločio ir užstatymo aukščio santykis taip pat turi didelės reikšmės sprendžiant gatvės vizualines informacijos, reklamos, fasadų koloristikos ir pan. klausimus, nes, jų santykiui esant 1:1, matome tik pusę pastato fasado, o 1:3 santykis sudaro komfortiškas sąlygas gyventi, dirbti, pirkti, pramogauti ir pan. Svarbus pėsčiųjų gatvės aplinkos formavimo elementas yra gatvės dizaino objektai. Tai mažosios architektūros statiniai, lauko baldai, vizualinės komunikacijos ir pan. Šie gatvės dizaino objektai pagyvina gatvės erdvių perspektyvas, išryškina jos savitumus, formuoja gatvės vaizdą - tai yra tarsi gatvės drabužiai. Tačiau jie neturi „įaugti" į architektūrą, ją nustelbti, jie turi tik jai tikti. Aplinkos formavimo priemonės turi išsaugoti ar atkurti gatvės, ypač istorinės, savitumą, jos senąją dvasią, arba sukurti naują gatvės išraišką, naują meninę kokybę. Automobilių eliminavimas iš miesto viešųjų erdvių (gatvių, aikščių) ir gatvių grąžinimas miesto bendruomenei turi tapti miesto valdžios, miesto tarybos, miesto projektuotojų ir miesto bendruomenės pagrindinės ir planingos veiklos orientyru.
ENIn the 20th century cars overflowed streets and turned them into intensive traffic corridors, and squares were turned into parking places or traffic flow junctures, etc. Streets became narrow, noisy, polluted by gas, and a human being started feeling insecure and uncomfortable. Streets lost their cultural and communal significance. Solving this problem, the communication system should be dealt with systematically in towns and great attention should be paid to installation of pedestrian streets and zones in the downtown and formation of their environment. Formation of a pedestrian street environment depends upon human activities on it. Here people live, work, buy, have fun, relax, communicate with other people, etc. Thus, it is necessary to create proper conditions for such human activities on a pedestrian street and to form an environment satisfying their needs.
