Vilniaus krašto folkloras kaip tautinės tapatybės dėmuo

LTStraipsnyje aptariamas XIX a. pab. – XX a. pr. kilęs Vilniaus krašto tautosakos rinkimo, tyrimo ir publikavimo sąjūdis, klausiama, kokie folkloro tekstai tampa šį kraštą reprezentuojančiais, kas paliekama nuošalyje ir kodėl. Svarstoma, kiek ši veikla sietina su sąmoningomis pastangomis apibrėžti ir įtvirtinti istorinės ir kultūrinės šio krašto gyventojų tapatybės ribas. Taip pat aiškinamasi, kokį ideologinį pagrindą ši veikla turėjo, ar jis apskritai buvo suformuluotas. Folkloristams Rytų Lietuva visuomet buvo ypatingas kraštas dėl tik jame išlikusių unikalių archajiškų tautosakos formų. Nemažai kalendorinio folkloro rūšių ir dainų tipų išliko tik šioje Lietuvos dalyje, čia gyvavo lietuvių baladės arba pasakojamos dainos, užrašyta unikalių tikėjimų, burtų ir maldelių, nemažai pasakų su dainuojamaisiais intarpais. <…>Be abejonės, Vilniaus krašto lietuvių tautosakos tyrinėjimui šiandien itin aktualus jos kontekstas – visas įvairiakalbis folkloras, sociolingvistinė krašto situacija ir jo „mitologija“. Nepaisant to, kad Rytų Lietuvoje etnosai ir kalbos maišėsi kur kas anksčiau, nei buvo pradėtas rinkti folkloras, lietuviškosios tradicijos akcentavimas turėjo akivaizdžias priežastis – tautosakos tekstai užrašinėti kaip nykstančios kalbos, tarmių pavyzdžiai, taigi konkretaus etnoso palikimas. Nykimo, o vėliau ir politinės agresijos akivaizdoje imtasi gelbėjimo akcijos. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus kraštas; Tautinė tapatybė; Rinkimas; Tyrimas; Publikavimas; Įvairiakalbis kontekstas; Vilnius region; National identity; Collecting; Researching; Publicing; Multilingual context.

ENThe article discusses the movement of collecting, investigation and publication of folklore of Vilnius region (the end of XIX century and the beginning of XX century) in line with what sort of texts act as representative texts of the present region, what is left aside and why. It is discussed how this activity is connected with purposive efforts to define and to consolidate historical and cultural identity limits of inhabitants of the present district. Ideological basis for this activity is analyzed in line with whether it was generated at all. Eastern Lithuania always used to be a particular region for folklore specialists due to unique and archaic folklore forms of the present region. A lot of songs and types of calendar folklore have been preserved in this region, i.e. Lithuanian ballads or narrative songs, unique beliefs, incantation and prays a lot of folk tales with sung insertions. <…>There is no doubt that today context of Lithuanian folklore is especially actual for its investigation, i.e. total multilingual folklore, sociolinguistic situation of the region and its “mythology”. Despite the fact that ethos and languages in Eastern Lithuania were mixed much earlier than starting of folklore colleting, highlighting of Lithuanian tradition had obvious reasons - folk text recorded as varnishing languages, examples of dialects, thus heritage of a certain ethos. Under the influence of varnishing and later under political aggression rescue campaigned has been organized.