Ar buvo Vilniuje XVII-XVIII a. vyriausiasis architektas?
LTStraipsnyje aptariama 1710–1723 m. Vilniaus jėzuitų kolegijos Dienoraščio rankraščio lotynų kalba publikacija su vertimu į lietuvių kalbą. Publikacija skirta mokslo reikalui, turi gerą mokslinį aparatą: paaiškinimus, žodynėlį, Vilniaus kolegijos jėzuitų sąrašą pagal metinius katalogus, kuris atskleidžia dalį provincijos narių biografijų faktų, Dienoraščio teksto asmenvardžių ir vietovardžių rodykles. Dienoraštyje aprašyta ne tik akademinė veikla, bet ir visos kasdieninės smulkmenos. Straipsnyje atkreipiamas skaitytojų dėmesys į buitinės kasdienybės ir gyvenimo filosofijos skleidimąsi šiame Lietuvos istorijos šaltinyje. Visų pirma – gyvasis to meto Vilniaus vaizdas: skamba rytiniai ir vakariniai, didieji ir mažieji varpai, religinių ir pasaulietinių švenčių, minėjimų metu eina meniškai apipavidalintos procesijos su magistrato, cechų, bajoriškosios visuomenės atstovais, giedama, grojama, vaidinama. Miesto švenčių metu šaudoma iš patrankų, Neries upėje demonstruojamos svaidomosios ugnys. Dienoraštis atskleidžia, kad Kolegijoje buvo vertinami ne tik mokslo bei dvasios vyrai, bet ir amatininkai, meistrai. Dienoraščio tekstas pateikia pluoštą žinių apie Šnipiškių fundacijas ir statybas. Jėzuitų Lukiškių rezidencijos koplyčios statybos istorija suteikia žinių apie Vilniaus miesto architektu tituluojamą Joną Pensą. 1722 m. „Vilnium“ vadinamo pastato Lukiškėse restauracijai vėl vadovauja neįvardytas Vilniaus miesto architektas. Šis faktas skatina plačiau patyrinėti jau prieš 300 metų Vilniaus turėtą miesto architekto pareigybę, jos priklausomybę magistratui bei reikšmę XVII–XVIII a.
