LTRecenzijoje aptariama baroko studijoms skirta Liepos Griciūtės-Šverebienės knyga apie XVII–XVIII a. LDK bažnytines procesijas, kurią 2011 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla. Disertacijos pagrindu parengta monografija pasižymi gausia ikonografija ir yra pirmoji šiai temai skirta knyga. Procesijos, ypač vaizdingumu išsiskiriančios barokinės eisenos, yra sulaukusios tyrėjų žvilgsnio, tačiau dažniau fragmentiškai. Knygoje sukaupta ir susisteminta medžiaga itin gausi – tiek rašytinė, tiek vaizdinė. Monografijos šaltinių bazę sudaro XVII a. apeigynai, Vilniaus vyskupijos sinodų nutarimai, vyskupų ganytojiški laiškai, senųjų dokumentų rinkiniai. Daugiausia vietos aptariant liturginių procesijų išorinį pavidalą tenka Dievo Kūno procesijoms. Paeiliui aptardama nuolatinius bažnytinių procesijų atributus – vėliavas, altorėlius, baldakimus, kryžius, žibintus – bei analizuodama būdingiausius procesijų vėliavų ir altorėlių siužetus, autorė pateikia daugybę nepublikuotos informacijos. Vienintelė pastaba – kruopščiai surinktą medžiagą būtų pagyvinusios drąsesnės autorės įžvalgos ir kietokų disertacijos formuluočių atsisakymas. Knyga – svarus atspirties taškas tyrėjams, kurie sumanys pažvelgti į procesiją kaip į kultūros antropologijos, sociologijos, etnologijos reiškinį. Faktografiška studija yra lobynas būsimiems tyrimams – ne tik dailėtyros, paveldosaugos, kultūros istorijos, bet ir etnologijos, sociologijos ir net lingvistikos.