Dominykas Urbas - tautotyrininkas ir muziejininkas
LTStraipsnyje aprašoma Dominyko Urbos biografija, akcentuojant jo muziejinę ir tautotyrinę veiklą. 1923 m. Urba įstojo į Panevėžio berniukų gimnaziją, 1926– 1929 m. mokslus tęsė Panevėžio mokytojų seminarijoje, vėliau – Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Didžiausias dėmesys skiriamas reikšmingiausiam Urbos muziejinės veiklos etapui – vadovavimui Panevėžio muziejui. Svarbiausias uždavinys buvo įrengti ekspozicijų sales, kad muziejus galėtų atverti duris lankytojams. Reikėjo pasigaminti ekspozicijų stendus, iš visos gausybės kruopščiai atrinkti eksponatus, prie jų pateikti metriką. Sunkiomis karo sąlygomis trūko ir medžiagų, ir darbo rankų. Didžiausia direktoriaus svajonė buvusi pakartoti liaudies pirkios įrengimą ir apstatymą. Muziejaus lankytojai galėjo susipažinti su buities aplinka, namų apyvokos daiktais ir rakandais, drabužiais, muzikos instrumentais, amatininkų įrankiais, žemdirbystės padargais, net žvejybos ar rūkymo reikmenimis. Atskiroje patalpoje įrengti rašytojams, visuomenės veikėjams skirti kampeliai. 1944 metų pradžioje muziejus buvo iškraustytas iš patalpų, eksponatai išblaškyti. 1945 metų vasarį grįžęs į tarnybą, Urbas muziejų rado nesugriautą ir nesudegintą, tačiau patalpose įsikūrusi karo lauko ligoninė muziejaus turtą suniokojo. 1945 m. birželio 25 d. Urbas buvo suimtas. Jam, kaip ir daugeliui inteligentų, pareikšti kaltinimai antitarybine veikla. Straipsnyje aprašomi Urbos patirti išgyvenimai baisioje represijų mašinoje, iš kurios, žmonos Amelijos Urbienės atkaklumo ir aukštų pareigūnų užtarimo dėka, jam pavyko ištrūkti.
ENThe article describes the biography of Dominykas Urbas, emphasizing his museum and folklore activities. Urba entered the Panevėžys Boys' Gymnasium in 1923, from 1926 to 1929 he continued his studies at Panevėžys Teachers' Seminary, later he continued at the Faculty of Humanities at the University of Lithuania. The main attention is paid to the most significant stage of Urbas’ museum activity, which was the leadership of the Panevėžys Museum. The most important challenge was to create halls for expositions that the museum could be open to visitors. There was a need to prepare expositions stands, carefully select exhibits, provide the metrics. There was a lack of materials and labour during the difficult war conditions. The biggest dream for the former manager was to repeat the equipment and furnishings of an old cottage. Museum visitors could familiarize themselves with the home environment, household items and tools, clothes, musical instruments, craft tools, agricultural, fishing or even smoking items. A separate room was created for writers, public figures. At the beginning of 1944, the museum moved out from the premises, the exhibits were scattered in different places. Urbas returned to service in 1945 and saw that the museum was not destroyed or burned, but a war field hospital was built on the premises and the assets were ruined. Urbas has been arrested on the 25th of June in 1945. He, like many other intellectuals, has been accused of anti-Soviet activity. The article describes Urbas' suffering during the repression, from which he escaped with the help of his persistent wife Amelija Urbienė and high rank officers, who pleaded for him.
