Kas "pirmiau" - žmogus ar lietuvis?

LTRecenzijoje aptariama Nerijos Putinaitės knyga „Šiaurės Atėnų tremtiniai, arba Lietuviškosios tapatybės paieškos ir Europos vizijos XX a.“ (Vilnius, 2004.), nagrinėjanti lietuvių tautinę tapatybę ir jos kaitą. Teigiamai įvertinama knygos autorės drąsa kritikuoti, kai kritikos objektas – Lietuvos visuomenė, bei drąsa rašyti šia tema sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Knygoje pristatyti ir analizuoti tekstai bei veikalai, padarę lemiamą įtaką lietuviškajai tapatybei. Dėl pasirinkto laisvesnio knygos stiliaus, ji iš akademinių sferų nusileido „į mases" ir jas supažindino, kaip ir kodėl lietuvių nacionaliniam sąjūdžiui teko dvigubas uždavinys: kurti nacionalinės kultūros pagrindus ir ją įtvirtinančią valstybę. Lietuviškoji tapatybė knygos autorės nuomone yra egotistinė, bendrumo paieškas iškeičianti į išskirtinumo akcentus, o jos šaltinis – veikiau poetinis nei politinis. Pastebima, kad Nerijai Putinaitei ne vienoje knygos vietoje kliūva Basanavičiaus neaktyvumas priimant politinius sprendimus, o ypač piktina pasyvi pozicija Vasario 16-osios akto istorijoje (p. 45). Recenzento manymu, autorės teigimas apie Basanavičiaus atsiribojimą nuo politinio veiksmo (p. 48) ar abejojimas išvis tokį veiksmą atlikus kertasi su jos pastebėtu polinkiu eiti kompromisų, o ne ryžtingų politinių sprendimų keliu (p. 57) ir su cituojama Tomo Venclovos mintimi, kad pirmiausia atsargumo dėlei ir stengęsis išbandyti legalias priemones siekti tikslo (p. 48). Knygoje kultūrinis lietuvių sąjūdis identifikuojamas tik kaip politinis, atskiriant jį nuo politiškai angažuotos veiklos, tačiau siūloma pasirinkimą veikti legaliomis priemonėmis galima traktuoti kaip sąmoningą aktą, teikiantį veiklai apčiuopiamesnės naudos.