LTViešųjų erdvių komunikacinio potencialo plėtra kaip europinių pilietinių visuomenių struktūracijos sine qua non suvaidino esmingą vaidmenį individualizmo ir demokratizacijos savistimuliacijose. Posovietinių visuomenių katakombinės „virtuvių kultūros“ transmutacija į viešojo diskurso erdves – kavines, klubus ir pan. susiduria nūdien su istorinio mentalumo ribomis, kurių liminalizacija pasižymi fragmentiškumu ir marginalumu. Dialoginės kultūros užuomazginis pobūdis, primityvus ir egoistiškas individualizmo suvokimas, susvetimėjimas ir nepasitikėjimas Modernybės novacijomis ir iššūkiais atspindi komunikacinio horizonto ypatybes ir galimas alternatyvas, artimesnes transcendentinei arbatos kultūrai. Bendresniuose kontekstuose analogiškų intencijų gausėjimas reaktualizuoja moderniojoje filosofijoje įveiktą metafizinio subjekto atgimimo problemą. Savo ruožtu Kavinių ir (ar) Arbatinių komunikacinių diskursų skirtys, ryškėjančios palingenetiniuose posovietinės Modernybės virsmuose, implikuoja savitus ir būdingus tradiciniam Lietuvos mentalumui rytietiškos „rezidualinės“ komunikacijos inkliuzus. Pastarieji taip pat traktuotini kaip produktyvūs atsitiktinumai, skatinantys kokybinius sociokultūrinės sistemos pokyčius.
ENDevelopment of communicational potential of public spaces as European civil society's structure's sine qua non played an important role in the self stimulation of individualism and democratization. Transmutation of catacombic "kitchen culture" of post soviet societies into the spaces of public discourse – cafés, clubs, etc., confronts the limits of historical mentality. Rudimental character of dialogue culture, primitive and selfish perception of individualism, alienation and distrust in Modernity innovations and challenges reflect the peculiarities and possible alternatives of communicational horizon. Proliferation of similar intentions in more general contexts makes the problem of rebirth of metaphysie subject important again. In turn, communicational discourse differences of cafés and teahouses in palingenetic post soviet Modernity changes implicate distinctive and characteristic of traditional Lithuanian mentality oriental "residual" communication inclusions. The latter are treated as eventual fluetual stimuli (productive coincidence) encouraging qualitative changes in sociocultural system.