Seno ir naujo kaita šeimos gyvenimo vaizdavimo tradicijose

LTTyrimo tikslas – aptarti šeimyninės tradicijos, vyriškumo ir moteriškumo vaidmenų sampratą. Nagrinėjamai problematikai svarbiausias yra alternatyvių bendravimo būdų atradimas: ne tiktai literatūros tekstuose, remiantis kontent analizės metodu, bet ir pačioje visuomenėje. Darbe nagrinėjami literatūros kūriniai ir realūs vyro ir moters santykiai. Donelaičio kūryboje koegzistavo du gyvenimo būdai: vyriškasis ir moteriškasis. Tie būdai rėmėsi darbų pasidalinimu. Jono Biliūno kūriniuose vyrai ir moterys vaizduojami drauge pasirenkantys tą patį kolektyvinį siekį. Tai XX a. pradžios pažangaus galvojimo vizija. Vyrus ir moteris siejo veikla, kuri jiems buvo priskirtas tradicijos. Pasirenkama buvo laisva valia. M. K. Čiurlionio laiškai žmonai Sofijai atskleidžia tokį modelį, kai ir vyras, ir moteris savo darbu išreiškė individualų talentą ir polėkius, laisvai apsisprendė, ką dirbti, neprarasdami emocinio tarpusavio ryšio. Kita alternatyva – Vydūno požiūris į moterį, kurią jis iškėlė kaip moralinį modelį, egzaltavo, tačiau nepavesdamas jai vadovauti nei valstybei, nei bažnyčiai. Trečioji alternatyva: S. Šalkauskio siekis tradicijas sieti su modernaus gyvenimo reikalavimais ir tokiu būdu stiprinti šeimyninį gyvenimą. Išvadose teigiama, kad tai, kas tiko XX a. pradžioje, tas nepaseno amžiaus gale. Harmonijos ir vienybės siekimas – universali vertybė ir amžinas lietuvių tautos rūpestis, įmanomas spręsti per sąmonę ir savimonę.

ENThe purpose of the study is to discuss family traditions, the concept of masculinity and femininity. The discovery of alternative ways of communication is the most important to the examined problem: not only based on the content analysis of literary texts but also in the society itself. Literary works and real relationships between a man and a woman are examined in the paper. Two types of life coexisted in the works of Donelaitis: masculine and feminine. These types were based on the sharing of works. Men and women are represented through choosing the same collective goal together in the works of Jonas Biliūnas. This is the vision of progressive thinking in the beginning of the 20th century. Men and women were connected by activities, which were assigned to them by traditions. Everything was chosen according to free will. M. K. Čiurlionis' letters to his wife Sofija reveal a model where a man and a woman expressed the individual talent and desires in their work, they were freely choosing what to do without losing the emotional connection between them. Another alternative was the Vydūnas' attitude towards a woman, which he exalted as a moral model, but he did not let her lead the state or the church. The third alternative: S. Šalkauskis' aim to connect the traditions with the requirements of the modern life and to strengthen the family life in this way. It is stated in the conclusions that the suitable ideas at the beginning of the 20th century did not age at the end of the century either. The aim of harmony and unity is a universal value and a timeless concern of the Lithuanian nation that can only be solved through consciousness and self-awareness.