Lietuvos konstitucionalizmo tradicijų formavimasis

LTStraipsnyje apžvelgiamas Lietuvos konstitucionalizmo tradicijų formavimasis. Konstitucinei teisei priskirtinos teisės nuostatos Lietuvoje aptinkamos jau valdovų privilegijose feodalams, kuriomis buvo pasirūpinta asmens neliečiamybe, apsauga nuo galimos valdovo pareigūnų savivalės, teisės valdyti tėvonijas ir t.t. Vis dėlto konstitucija – tai pirmiausia aukščiausio galios teisės aktas, todėl konstitucingumo tradicijų užuomazgos siejamos su Lietuvos statutais. 1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos konstitucija laikomas aktu, ženklinančiu perėjimą iš ikikonstitucinės į konstitucinę erą. Šia konstitucija mėginta derinti demokratijos ir teisinės valstybės principus. Iš Lietuvos statutų buvo perimta valdžių padalijimo principas, parlamentarizmo užuomazgos, teismų valdžios, žmogaus teisių ir laisvių elementai, tačiau šios konstitucijos nespėta įgyvendinti. Lietuvos moderniojo konstitucionalizmo pagrindu tapo 1918 m. vasario 16 d. nutarimas, kuriame buvo nustatytos esminės gairės visam Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiui. 1920 m. Steigiamasis seimas priėmė laikinąją konstituciją, o nuolatine laikyta 1922 m. konstitucija, kuria grindžiama mūsų konstitucinė demokratinė tradicija šiandien. Ją pakeitė 1928 ir 1938 m. autoritarinius pradus turėjusios konstitucijos, kurios ėmė tolti nuo svarbiausių vasario 16 d. akto reikalavimų tvarkytis demokratijos pagrindais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, jai buvo primesta jokių sąsajų su Lietuvos konstitucinio reguliavimo patirtimi ir tradicijomis neturėjusi 1940 m. „konstitucija“.

ENThe article reviews the formation of Lithuanian constitutionalism traditions. In Lithuania, the legal provisions of the constitutional law are found already among the privileges of the rulers to the feudal lords that granted the inviolability of the person, protection against the possible arbitrariness of the ruler's officials, the right to rule the fatherland, etc. Nevertheless, the constitution is primarily a legal act of supreme power, therefore the roots of the constitutionality traditions are related to Lithuanian statutes. 1791, May 3, the Constitution of the Polish-Lithuanian Commonwealth is considered an act marking the transition from the pre-constitutional to constitutional era. This constitution has been used attempting to reconcile the principles of democracy and the rule of law. The principle of distribution of powers, the elements of parliamentarism, the judiciary, human rights and freedoms were taken over from the Lithuanian statues, but this constitution was not implemented. The basis for modern constitutionalism of Lithuania was laid by the Resolution of 1918, February 16, which set the essential guidelines for the entire period of the Lithuania's independence. In 1920, the Constituent Assembly of Lithuania adopted the Provisional Constitution, while the permanent constitutions is considered one of 1922 which is the basis of our constitutional democratic tradition today. Later it was replaced by the constitutions of 1928 and 1938 which had some authoritarian seeds and started moving away from the most important requirements of the Act of February 16 to follow the principles of the democracy. After the occupation of Lithuania by the Soviet Union, the state had to live under the constitution of 1940 which was not linked to the experience and traditions of Lithuanian constitutional regulation in 1940.