Tapatybės virsmo istorija : Vaižganto "Pragiedruliai" ir 1918-1920 m. konfliktas dėl Vilniaus

LTGvildendamas tapatybės kaip naratyvo sampratą Ricoeuras teigia: „gyvenimo istorija išauga iš daugelio istorijų, kurios nebuvo papasakotos ar net buvo nuslopintos dėlei tų svarbesniųjų, su kuriomis subjektas susitapatina ir kurios tampa jo asmeninės tapatybės pagrindu. Tačiau tapatybės ieškojimas palaiko nuolatinį ryšį tarp potencialių ar numanomų istorijų, už kurias mes prisiimame atsakomybę“. Lietuvių tautinio atgimimo epopėja – Pragiedruliai – nors ir nebuvo pabaigta kaip epinis naratyvas, iškyla kaip itin įdomus, atviras, daugialypis tapatybės ieškojimo dokumentas. Potencialios, kitokios lietuvybės simbolinės istorijos jame ne slopinamos, o pamažu laisvinamos iš už išankstinės naratyvinės konstrukcijos (etninės gamtiškosios sąmonės virsmas modernia, gryna tautine), kuri Vaižgantui pasirodė pravarti politinės kovos dėl Vilniaus arenoje. Tad Pragiedruliai kaip literatūros kūrinys suproblemina interesų remiamą tapatybės konstrukciją ir išaugina atviro, teisingo patirties bei tradicijų interpretavimo intenciją, nebeslepiančią savo ribų ir netobulumo. Tad galiausiai lietuvių etninė tapatybė Vaižganto kūrinyje įgyja ne stabilią epo struktūrą, o be galo svarbią kūrimosi laisvės vertybę – tarsi modernaus epo pažadą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautinė tapatybė; Epinis romanas; Nacionalinis atgimimas; Gamtos ir kultūros priešprieša; Ginčas su lenkais dėl Vilniaus; National identity; Vaižgantas; Epic novel; National revival; Opposition of nature and culture; Dispute with Poles on the problem of Vilnius.

ENWhile analysing the concept of identity as a narrative, Ricoeur states that “the story of life stems from many stories that have never been told or have even been suppressed for the sake of the more important ones with which the subject identifies themselves and which become the basis of their personal identity. However, the search for identity maintains permanent link between potential or implicit stories, for which we take responsibility.” The epic of the Lithuanian national revival – Pragiedruliai (Bright Spaces) – appears as a particularly interesting, open and multiple document of the search for identity, even though it was not finished as an epic narrative. Symbolic stories of the search for potential, alternative Lithuanity are not suppressed but gradually liberated from behind the early narrative construction (the transformation of ethnic natural consciousness to modern and purely national one) which Vaižgantas found useful in the stage of political struggle for Vilnius. Therefore, Pragiedruliai, as a literary work, problemizes the interests-based identity construct and brings forward an intension of open and just interpreting of experience and traditions that does not hide its limits and imperfection anymore. Thus, eventually the ethnic Lithuanian identity in this work by Vaižgantas acquires an immensely important value of the liberty of establishment as if a promise of modern epics rather than the stable epic structure.