Dokumentų sąvoka baudžiamajame procese. Pagrindiniai reikalavimai pripažįstant dokumentus įrodymais

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Žurnalų straipsniai / Journal articles
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dokumentų sąvoka baudžiamajame procese. Pagrindiniai reikalavimai pripažįstant dokumentus įrodymais
Alternative Title:
Notion of documents in the criminal procedure. The main requirements for the documents to be certified as evidence
In the Journal:
Teisė, 2004, 52, 81-91
Subject Category:
Summary / Abstract:

LTLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymai įtvirtina dvi pagrindines dokumentų naudojimo formas: dokumentai pripažįstami savarankišku įrodymų šaltiniu arba jie laikomi daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Straipsnyje nagrinėjama dokumentų, kaip savarankiško įrodymų šaltinio, sąvoka baudžiamajame procese ir nuo šios sąvokos neatsiejami dokumentų leistinumo ir liečiamumo (sąsajumo) reikalavimai, kurių turi būti laikomasi įrodinėjimo procese vieną ar kitą dokumentą pripažįstant įrodymu. Iš to, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad dokumentas pagal baudžiamojo proceso įstatymus visų pirma yra savarankiška įrodinėjimo priemonė, reiškianti kiekvieną materialų objektą, kuriame kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo bet kokiu visiems ar tam tikroms asmenų kategorijoms suprantamu būdu užfiksuoja informaciją, galinčią padėti atskleisti nusikalstamą veiką ir nustatyti su šia veika susijusias aplinkybes. Taip pat straipsnyje aptariami dokumentą kaip savarankišką įrodinėjimo priemonę (įrodymų rūšį) apibūdinantys pagrindiniai požymiai ir siūlomos priemonės, kurių pagalba dokumentas įgytų įrodomąją reikšmę.

ENDocuments in the evidence system of the criminal procedure of the Republic of Lithuania can stand either as an independent source of evidence or as material evidence. The article looks into the notion of documents as an independent source of evidence in the criminal procedure and into the main requirements for a document, inherent in this notion, that must be met in order for it to be certified as evidence. An overview of the diversity of the procedural notion of a document and an analysis of the attributes of a document, as defined in the law, lead to conclude that a document as an independent means of substantiation in the criminal procedure stands for any material object into which any natural or legal person has recorded, in any means apprehensible to everybody or to various categories of persons, some information that can help expose a criminal offence and deduce the circumstances pertinent to this offence. The article also addresses the basic requirements for the admissibility and relevance of documents as independent evidence sources and offers suggestions for the means to achieve better compliance with these requirements.

ISSN:
1392-1274; 2424-6050
Subject:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/46409
Updated:
2026-02-25 13:48:24
Metrics:
Views: 78    Downloads: 13
Export: