Die Großmächte und die Zukunft des Memellandes 1919-1924

LTStraipsnyje nagrinėjama didžiųjų Europos valstybių ir JAV pozicija dėl Klaipėdos krašto ateities atskirus jį 1919 m. nuo Vokietijos. Jei anglosaksiškos valstybės orientavosi į Lenkiją jos etnografinių sienų pagrindu, tai Prancūzija palaikė lenkų pretenzijas į buvusios Lenkijos–Lietuvos unijinės valstybės iki 1772 m. sienas rytuose, o į šiaurę ir vakarus Lenkijos sienos turėjo būti dar toliau pastūmėtos, – su geru ir dideliu išėjimu į Baltijos jūrą. Šiose kombinacijose britų ir prancūzų diplomatija buvo linkusi pripažinti Klaipėdą Lietuvai, tačiau tuo atveju, jei ji sudarys su Lenkija naują uniją federacijos pagrindu. Vokietija ir Sovietų Sąjunga tokiems planams priešinosi ir siekė jam sukliudyti išnaudojant lietuvių ir lenkų konfliktą. Straipsnyje parodoma, kad ne tik Prancūzija, kurios įgula Klaipėdoje buvo užpulta, bet ir Didžioji Britanija neigiamai reagavo į 1923 m. lietuvių įvykdytą Klaipėdos krašto užėmimą. Kadangi šios valstybės vengė tolesnio konflikto eskalavimo įsitraukiant Vokietijai ir Sovietų Sąjungai, dėl to ryžosi pripažinti Klaipėdos kraštą Lietuvai. Klausimas buvo sprendžiamas kaip dalis platesnės problemos, į kurią dar įėjo Lietuvos ir Lenkijos konfliktas dėl Vilniaus ir sienos tarp abiejų valstybių nustatymas, o taip pat Nemuno internacionalizavimo klausimas. Tarptautinės teisės požiūriu Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos dalimi pagal 1924 m. gegužės 8 d. pasirašytą Klaipėdos krašto konvenciją, kuri įsigaliojo 1925 m. rugpjūčio 25 d.

ENThe article analyses the position of major European states and the United States on the future of the Klaipėda region when it was separated from Germany in 1919. If the Anglo-Saxon states were oriented towards Poland on the basis of its ethnographic borders, France supported Polish claims to the eastern borders of former Polish-Lithuanian common state which existed until 1772, while northern and western borders of Poland had to be moved even further, with a good and extensive exit to the Baltic Sea. In these combinations, British and French diplomacy tended to recognize Klaipeda for Lithuania, but in such a case if it forms a new union with Poland on the basis of federation. Germany and the Soviet Union was against such plans and sought to prevent it by exploiting the Lithuanian-Polish conflict. The article shows that not only France, whose crew was attacked in Klaipeda, but also the Great Britain reacted negatively to Klaipėda region occupation by Lithuanian in 1923. As these countries escaped from further escalation of the conflict by engaging Germany and the Soviet Union, they decided to recognize the Klaipėda region for Lithuania. The issue was solved as part of a wider problem which also involved the conflict between Lithuania and Poland regarding Vilnius and the establishment of border between these two states, as well as the issue of the internationalization of the river Nemunas. From the perspective of the international law, the Klaipėda region became part of Lithuania in 1924, May 8, after singing the Klaipėda Region Convention, which came into force in August 25, 1925.