LTStraipsnis skirtas Rytų Prūsijos rašytojo Fritzo Kudnigo mistikai kaip gyvenimo formai. Atskleidžiama, kad gimęs Karaliaučiuje, rašytojas daugelį vasarų praleido Kuršių Nerijoje. Parodoma, kad didelę įtaką jam darė Nidos dailininkų kolonijos atmosfera, jis rengė savo kūrybos vakarus Juodkrantėje ir Nidoje. Nagrinėjamos F. Kudnigo estetinės pažiūros, jų raida, atskleidžiant, kad jam modernusis menas atrodė esantis be širdies ir sielos, o tikrąją kūrybą jis siejo su Dievu ir gamta, teigdamas, kad tas, kuris priartėja prie gamtos širdies, kartu priartėja prie Dievo širdies, o tik iš pastarosios, jo manymu, gimsta didysis menas. Atskleidžiama, kad tokį santykį su gamta F. Kundigas atradęs Kuršių Nerijoje, kurios motyvai itin dažni jo kūryboje. Nagrinėjant Kuršių Nerijai skirtus jo eilėraščius, pažymima, kad kopų, smėlio, vėjų motyvai siejami su vienatvės motyvais ir tikrąja kūryba. F. Kudnigo kūryba lyginama su H. Hesses kūryba, parodant jų panašumus ir skirtumus. Pabrėžiama, kad visuose savo eilėraščiuose F. Kudnigas nenutolsta nuo teologinio filosofinio požiūrio į gyvenimą ir pasaulį. Atskleidžiami mistiniai šviesos motyvai, kuriuos pats poetas randa ir savo, ir Pitagoro, Platono, Meistro Eckharto ir kitų mistikų filosofų bei teologų kūryboje. Aptariami F. Kudnigo ir Richardo Dehmelio santykiai, R. Dehmelio įtaka F. Kundigui, jo eilėraščių temų ir formų plėtrai. Reziumuojama, kad nepaisant R. Dehmelio įtakos, F. Kundigo kūryba lieka įsišaknijusi viduramžiškoje mistikoje, išlaikant distanciją nuo realaus pasaulio.