Great potential but little impact: the European Union's protection policies for the Baltic sea
LTApie Baltijos jūrą dažnai rašoma, kad tai viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, kur eutrofikacija sudaro pagrindinę grėsmę jos jūrinei aplinkai. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kodėl Europos pastangos išsaugoti Baltijos jūrą iki šiol buvo nesėkmingos, nepaisant daug žadančių pradinių sąlygų. Atviros jūros eutrofikacija nėra pagrindinė problema jokiai europinei jūrinei aplinkai, išskyrus Baltijos jūrą. To pasėkoje negalima tikėtis, kad jūros eutrofikacija bus svarbiausias punktas Europos aplinkos apsaugos politikos dienotvarkėje. Tuo labiau svarbu yra padidinti ypatingo Baltijos jūros jautrumo žinomumą Europos Sąjungos (ES) centrinėse institucijose ir ypač Europos Komisijoje. Paprastai aplinkosaugos organizacijų užduotis yra atkreipti dėmesį į skubius iššūkius aplinkosaugai. Todėl yra didelė silpnybė, kad nevyriausybinės organizacijos Europiniu lygiu nepakankamai rimtai žiūri į prastą Baltijos jūros būklę. Norint pagerinti situaciją, būtina eliminuoti skiriamąją virtualią liniją tarp aplinkosaugos tinklų, veikiančių Baltijos jūros regioniniame kontekste ir tų, kurie formuoja europinę politiką Briuselyje. To siekiant svarbu pabrėžti galimą dvigubą naudą. Pavyzdžiui, trąšų efektyvumo didinimas gali būti laikomas ne tik priemone kovoje su eutrofikacija, bet ir būdu kovoti su klimato kaita. Nurodant skirtingų politikos sričių ryšius galima įveikti politikos formavimo fragmentiškumą, pagrindinį ES politinės sistemos trūkumą.
ENSince the completion of the Eastern enlargement in 2004, a major responsibility for addressing the Baltic Sea pollution lies with the European Union. It provides strong institutions to facilitate environmental decision-making and to enforce the implementation of regulations. However, the measures taken so far have not been sufficient to significantly improve the state of the Baltic Sea. In particular, the Common Agricultural Policy does not take the ecological characteristics of the region into consideration. Instead, it provides false incentives since it generally encourages farmers to increase production and to extend areas under cultivation. To enhance the EU’s role, it is crucial to raise the awareness of the Baltic Sea’s vulnerability in Brussels. Moreover, European regulations and policies should become more flexible and match the regional specific environmental requirements. At the same time, too heavy financial burdens and distortions of competition, especially for the region’s agricultural sector, should be avoided.
