Poveikio gamtai atskleidimas Lietuvos įmonių atskaitomybėje
LTIšskiriamos dvi pagrindinės teorijos – legitimumo ir suinteresuotųjų, aiškinančios poveikio gamtai informacijos atskleidimą. Teorijos nėra priešingos ir nesuderinamos. Lietuvoje poveikio gamtai atskleidimo reglamentavimas nėra konkretus, įmonėms paliekama labai daug laisvės, todėl galima sakyti, kad finansinėse ataskaitose pateikiama poveikio gamtai informacija yra savanoriška. Dauguma stambiųjų Lietuvos įmonių finansinėse ataskaitose atskleidžia poveikio gamtai informaciją, kuri dažniausiai yra aprašomoji, rečiau kiekybinė. Atlikta stambių Lietuvos įmonių 2003-2006 metų ataskaitų analizė parodė, kad įmonių poveikio gamtai atskleidimas didėja, o atskleidimo apimtis priklauso nuo: įmonės daromos taršos, įmonės veiklos (daugiausiai atskleidžia naftos ir dujų apdirbimo, chemijos įmonės, mažiausiai atskleidžia paslaugų, finansų ir pieno perdirbimo įmonės), įmonės dydžio ir nuo kapitalo koncentracijos.
ENTwo main theories – Legitimacy and Stakeholders – were analysed to explain environmental disclosure of the companies. These theories are not different or contradictory. There is not particular regulation how to present environmental information in statements in Lithuania. Environmental disclosure may vary in different companies. Therefore, environmental information disclosure is voluntary. There is no common form of voluntary disclosure of environmental information. Most of listed Lithuanian companies disclose environmental information in financial statements, but this disclosure is descriptive, usually qualitative, not quantitative. Performed analysis of 2003-2006 statements showed that environmental disclosure was increased and extent of environmental disclosure depends on company's pollution, company's activity (gas and oil, chemistry companies disclose more environmental information; service, finance and food companies disclose less environmental information), company's size and concentration of capital.
