Dvaro juokdario "institutas" Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje

LTStraipsnyje analizuojamas dvaro juokdario „institutas“ Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šis „institutas“ gali būti suvokiamas keliomis prasmėmis. Pirma, tai savitas socialinis fenomenas, kuriam priklausė daugmaž apibrėžtas funkcijas turėję dvaro juokdariai. Antra, tai neturėję konkrečių funkcijų ar specialios aprangos mažieji dvaro žmonės, kai kurių istorikų specifiniais juokdariais vadinami neūžaugos. Trečia, tai neįprasta išvaizda dvaro visuomenes linksminę juodaodžiai, arabai (maurai) ir pan. Remiantis archyviniais ir publikuotais šaltiniais siekiama atskleisti juokdario „instituto“ sampratą ir raidą LDK valdovų dvaruose. Straipsnyje pristatomas europinis šios temos kontekstas ir nuosekliai pereinama prie pasakojimo apie juokdarius vėlyvųjų Viduramžių ir ankstyvųjų moderniųjų laikų Lietuvos valdovų dvaruose. Dvaro linksmintojų kontekste Lietuvos valdovų ir valdančiojo elito dvarai nedaug skyrėsi nuo europinių dvarų. Dvare įsitvirtinusi profesinio juokdario figūra geriausius savo laikus išgyveno XVI a. pradžioje (Europoje XV a.), tuo tarpu išnykimo laikas beveik sutapo su europine riba – XVII a. antra pusė – XVIII a. pradžia. Juokdarius ir neūžaugas LDK ir Abiejų Tautų Respublikos valdantieji traktavo analogiškai kaip ir tą pačią padėtį užėmę jų amžininkai Vokiečių ordine, Italijoje ar Prancūzijoje. Kita vertus, linksmintojų padėtis čia buvo žymiai geresnė nei Rusijoje. Juokdariai ne tik linksmino, bet ir teikdavo patarimus bei tarpininkaudavo, veikė politinę dvaro aplinką.

ENThe article analyses the "institute" of a court jester in the Grand Duchy of Lithuania. This "institute" can be perceived in several ways. Firstly, it is a peculiar social phenomenon, in which court jesters, who had more or less defined functions, were included. Secondly, it is small people in the manor who did not have specific functions or special clothing. Some historians call these specific jesters little people. Thirdly, it is people of colour (African Americans, Arabs (Moors), etc., who entertained the manorial society with their unusual looks. On the basis of archival and published sources, the aim is to reveal the concept and development of the jester's "institute" in the rulers' estates in the Grand Duchy of Lithuania. The article presents the European context of this topic and consistently moves towards the story on jesters in Lithuania's rulers' estates in the late Medieval and early modern times. In the context of entertainers, the estates of the rulers of Lithuania and the ruling elite differed little from the European estates. The figure of a professional jester survived its best times at the beginning of 16th century (in Europe it was 15th century), while the period of extinction almost coincided with the European border, i.e. second half of the 17th century - the beginning of the 18th century. Rulers of the Grand Duchy of Lithuania and Commonwealth of Two Nations treated jesters and little people in the same way as their contemporaries in German Order, Italy or France. However, the situation of entertainers here was much better than of those in Russia. The jesters not only entertained, but also provided advice and mediation, affected the political environment in a manor.