Apie garbingą Lietuvos praeitį Broniaus Kutavičiaus muzikoje ir Justino Marcinkevičiaus poezijoje
LTPokyčiai Lietuvos muzikoje XX a. 7–8 dešimtmetyje, įvardijami modernėjimu, siejami su kompozitoriumi Broniumi Kutavičiumi, kuris jau pirmaisiais savo kūriniais pradėjo griauti nusistovėjusias lietuvių muzikos normas. Netikėtais kūrybiniais sprendimais ir savitu žvilgsniu atsigręžęs į lietuvių kultūrinę praeitį Kutavičius, vidinėmis pajautomis rekonstravęs seniausius archajinius muzikos motyvus, atvėrė netikėtus kūrybos klodus. Šioje publikacijoje siekiama Kutavičiaus kūrybą palyginti su Justino Marcinkevičiaus nuopelnais literatūroje. Darbe lyginamas skirtingų meno sričių ir nacionalinių ikonų kūrybinis palikimas. Atskleidžiamos istorinių ir kultūrinių aplinkybių paralelės, bendros kūrybinės temos. Taip pat išryškinami skirtumai, kurie parodomi pasitelkiant kelis ryškesnius poeto ir kompozitoriaus kūrybos pavyzdžius, atsispindinčius jų požiūrius į krikščionybę ir pagonybę. 7 deš. pabaigoje Lietuvoje pradėjo rastis neformalių sąjūdžių, kurie, kaip priešprieša oficialiajai ideologijai, naujai iškėlė tautos etninio palikimo, tautiškumo klausimus. Prie tokių galima paminėti pagonybės restauravimo entuziastų veiklą, kraštotyrininkų sąjūdį. Šiomis neformalių judėjimų užuomazgomis iš dalies pasinaudojo ir Kutavičius, imdamasis pagoniškos temos. Tokia kūrybos refleksija leidžia apibrėžti fasadinės ir mažiau toleruotos kultūros santykį sovietiniu laikotarpiu. Darbe daroma išvada, kad kurdamas oratoriją apie pagonių apeigas, kitaip nei rašytojai ir poetai, Kutavičius nepretendavo tapti fasadinės kultūros centrine figūra, o išliko šalia, kaip stebėtojas.
ENChanges in Lithuanian music in 1960s and 1970s, called modernization, are associated with composer Bronius Kutavičius, who started to break the norms of traditional Lithuanian music with his first works. Kutavičius turned to Lithuanian cultural past with his unexpected creative solutions and his unique point of view. By employing his senses and reconstructing the oldest archaic musical motifs, he opened up the unexpected layers of creativity. In this publication, the Kutavičius' works are compared with Justinas Marcinkevičius' achievements in literature. The work compares the creative heritage of different art fields and national icons. The parallels of historical and cultural circumstances, common creative topics are revealed. Differences that are illustrated by several prominent examples from poet and composer's works, reflecting his views on Christianity and Paganism, are also highlighted. At the end of the 1960s, unofficial movements began to emerge in Lithuania, which, as an opposition to the official ideology, concerned themselves with issues of ethnicity and nationalism once again. Among these, activities of enthusiasts of restoration of paganism, a movement of local historians, should also be mentioned. Kutavičius possibly also used these informal movements by showing interest in pagan topics. Such reflection of creativity allows us to define the relationship between the façade and the less tolerated culture in the Soviet period. The following work draws a conclusion that, in contrast to writers and poets, Kutavičius did not try to become a central figure in the façade culture while creating an oratorio on pagan rites, but remained as an observer.
