Nuosavybės santykių transformavimas Lietuvoje 1989-1992 m.
LTStudijoje analizuojamas Lietuvos ekonomikos pertvarkymo iš socialistinės į rinkos ekonomika pagrįstas teisinės ir ūkio sistemų pradinis ir svarbiausias veiksnys – privatinės nuosavybės instituto atstatymas ir valstybinės nuosavybės sistemos pertvarkymas.“ Pradinis ir svarbiausias veiksnys – privatinės nuosavybės instituto atstatymas ir valstybinės nuosavybės sistemos pertvarkymas. Studijos autoriai išanalizavo Lietuvos patirtį nurodytoje nuosavybės santykių transformavimo srityje, identifikavo pagrindinius reformos tikslus ir uždavinius bei metodologinius principus, o taip pat ir egzistavusias objektyvias ir subjektyvias sąlygas, įtakojusias reformas. Studijoje kompleksiškai išnagrinėti ir įvertinti nuosavybės santykių reformos teoriniai ir praktiniai aspektai, atskleistas šiai reformai reikalingų teisės aktų poreikis ir tokių teisės aktų esminės nuostatos, tarp kurių išskirtinai detalizuoti valstybinio turto privatizavimo metodiniai aspektai. Studijoje kritiškai įvertinti Lietuvos tiesioginiai nuosavybės santykių reformos pasiekimai ir trūkumai, o taip pat, remiantis užsienio mokslininkų nurodytais kriterijais, parodyta tos reformos įtaka pagrindiniams Lietuvos makroekonominiams, mikroekonominiams, instituciniams, vadybiniams ir socialiniams pasiekimams 1989–1992 metų laikotarpiu.Reikšminiai žodžiai: Civilinė teisė; Nuosavybės santykiai, valstybės turto privatizacija, nekilnojamas turtas; Nuosavybės teisė; Civil law; Ownership; Property law; Property relations, state property privatization, real estate.
