Agrarinio kraštovaizdžio kitimo priežastys ir problemos

LTKraštovaizdis, kaip gyva ir pulsuojanti gamtinė ir antropogeninė sistema, išgyvena sudėtingus pokyčius, kuriuos apibendrintai galima padalyti į dvi grupes, atitinkančias dvi kaitos kryptis, - natūralizaciją ir antropogenizaciją. Tos dvi jėgų grupės - gamtinės ir antropogeninės - keičia kraštovaizdį šiuolaikinės žmonijos akyse. Gamtiniai klimato, gravitacijos ir biologinių jėgų deriniai suformavo reljefo, hidrografinio tinklo įvairovę, dirvožemių dangos ir biologinių organizmų paplitimo mozaiką. Žmogaus veikla kraštovaizdyje sukūrė agrarinius laukus, gyvenamąsias vietoves, infrastruktūrą ir kt. Kaip atskiras antropogenizuoto kraštovaizdžio funkcinis tipas išskiriamas agrarinis kraštovaizdis. Tai vyraujanti Lietuvos kraštovaizdžio dalis, nes žemės ūkio paskirties žemė šiuo metu užima per 60 % visos šalies teritorijos. Agrarinis kraštovaizdis yra labiausiai paveiktas žmogaus ūkinės veiklos ir ypač akivaizdžiai kinta pastaraisiais dešimtmečiais. Darbo tikslas - aptarti agrarinio kraštovaizdžio kitimo priežastis ir problemas, kylančias po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje. [Iš Įvado]

• Klaipėdos miesto įtaka kaimiškųjų teritorijų žemės naudojimui. Darnaus vystymosi strategija ir praktika. 2011, t. 1, Nr. 5, p. 52-63.
• The Change of natural landscape in Palanga city (Lithuania). Rural development. 2019, vol. 9, p. 1-7.