The development of sociolinguistic competence in EFL textbooks

LTStraipsnyje atskleidžiamas kalbinės kompetencijos multidimensiškumas, pabrėžiama kalbos struktūrinės bei pragmatinės kompetencijų sintezė. Ypatingas dėmesys yra skiriamas sociolingvistikai bei jos komponentams: sociopragmatikai bei pragmalingvistikai. Sociopragmatika tyrinėja prielaidas ir situacijas, kuriose vyksta komunikacija, o pragmalingvistikos tyrimo subjektas yra lingvistinės priemonės bei komunikacijos strategijos, sukuriančios sąlygas sėkmingam bendravimui užsienio kalba. Straipsnyje keliamas hipotetinis klausimas: ,,Ar reikia ir ar galima išmokyti pragmatinės kompetencijos?“. Pateikiami skirtingi požiūriai šiuo klausimu. Straipsnio autorės laikosi nuomonės, kad edukacinė aplinka yra tinkama vieta mokyti ir mokytis pragmatizmo, nes užsieniečiai gramatines ar struktūrines klaidas toleruoja, o štai į pragmatinės kompetencijos stoką reaguoja labai jautriai […]. Straipsnio autorės pasirinko du populiarius vadovėlius ,,Headway Upper-Intermediate“ ir ,,Landmark Upper-Intermediate“ […]. Gretinamasis ir statistinės analizės metodai padėjo autorėms identifikuoti sociopragmatinių ir pragmalingvistinių užduočių kiekį bei kokybę. Empirinis tyrimas įrodė, jog šie elementai ,,Headway“ vadovėlyje yra fragmentiniai, o ,,Landmark“ vadovėlyje yra net 36 atskiri puslapiai, skirti pragmatinei kompetencijai ugdyti. Autorės mano, kad vadovėlių autoriai bei sudarytojai turėtų atsižvelgti į kalbinės kompetencijos multidimensiškumą ir tolygiai paskirstyti struktūrinę-gramatinę bei pragmatinę kompetencijas ugdančias užduotis […]. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Pragmatika; Lingvistinė kompetencija; Pragmatinė lingvistika; Sociopragmatika; Komunikacijos aktas; Komunikacinio akto strategijos ir kalbos priemonės; Vadovėlis kaip mokymo ir mokymosi priemonė; Pragmatics; Language competence; Pragmalinguistics; Sociopragmatics; Communicative act; Strategies and linguistic means of communicative act; Textbook as a tool of teaching and learning.

ENThe article reveals the multi-dimensionality of linguistic competence, highlighting the synthesis of the structural and pragmatic competencies of language. Special attention is paid to sociolinguistics and its components: sociopragmatics and pragmalinguistics. Sociopragmatics studies the assumptions and situations in which communication takes place, while the object of study in pragmalinguistics is the linguistic apparatus and communication strategies that produce the conditions for successful communication in a foreign language. The article raises the issue of whether pragmatic competence can or should be taught. Alternative views on this issue are discussed. The authors of the article are of the opinion that the educational environment is a suitable place to learn and to teach pragmatism, because foreigners may tolerate grammatical or structural errors, whereas they are sensitive to a lack of pragmatic competence […]. The authors of the article have chosen two popular textbooks: Headway Upper-Intermediate and Landmark Upper-Intermediate […]. The comparison of these two textbooks and the statistical analysis method helped the authors to identify the amount and quality of sociopragmatics and pragmalinguistics exercises. Empirical observation showed that these elements are fragmentary in the Headway textbook, while in the Landmark textbook there are 36 pages devoted to training in pragmatic competence. The authors are of the opinion that the people who write and publish textbooks should keep in mind the multi-dimensionality of linguistic competence and should therefore provide an appropriate balance of exercises for structural-grammatical competence training on the one hand and pragmatic competence training on the other hand […].